Antano Garšvos vaikystė

Antano Garšvos vaikystė • A. Škėmos romane “Balta drobulė” galima rasti ne vieną pagrindinio veikėjo vaikystės prisiminimą. Šie prisiminimai atskirti kūrinyje pavadinimais “Iš Antano Garšvos užrašų”. Garšvos vaikystė stipriai įtakojo jo asmenybę, jo elgesį su moterimis, jo požiūrį į pasaulį. Didžiausią vaidmenį Garšvos gyvenime atliko tėvas ir motina, jų tarpusavio santykiai. • Pirmuose užrašuose Garšva prisimena savo smuikuojantį tėvą. Jis smuikavo neabejotinai gabiai, tačiau jam trūko mokyklinio pasiruošimo. “Jo išvaizda buvo dekoratyvaus smuikininko:” lieknas ir vikrus kūnas, nervingos ir elegantiškos rankos, aštrus profilis su ilga ir pakibusia nosimi.”. Garšva prisimena, kaip jo tėvas skraidydavo kambary, prisimena, jog kiekviena jo poza buvo verta meninės nuotraukos. Metams bėgant vaiku vis dar būdamas Garšva atrasdavo savo tėvą neįtikinamiausiose vietose: vaikas matė jį Walto Disney’aus filmuose, pradėtose skaityti knygose, genijaus vaizdą jam atitiko smuikuojantis tėvas. Smuikuojantį tėvą galima buvo pamatyti vakarais. Kartais net nebuvo įmanoma pastebėti kaip smuikas atsirasdavo jo rankose- tarsi jis pats žaibišku greičiu įšokdavo į tėvo rankas. “Besiklausydamas jo pragariško grojimo, pajutau grožio ašaras, norą mirti dėl sprogstančios manyje ekstazės.”. Vakarais šeima aptarinėdavo muzikinius kūrinius, tiesa, tai labiau darydavo motina su tėvu, o Garšva tiesiog stebėdavo ir klausydavo. • Garšvos tėvas buvo įdomi ir įvairiaspalvė asmenybė: jis ne vien muzikuodavo, bet taip pat rašė žiaurias, kruvinas ir efektingas dramas, o surežisuotos, šios dramos priblokšdavo ne vieną žiūrovą. Garšvos tėvas taip pat buvo ir kalbėtojas, po jo kalbų žmonės išlydėdavo jį aplodismentais, šūkiais “valio”. Vieną kartą, po savo kalbos tėvas ėjo pro minią tarsi Ikaras, kuris tuoj pakils į dangų. Ir tą akimirką jo sūnus tikėjo juo: “Šiuo metu aš tikėjau savo tėvu- skraiduoliu, aš nebūčiau nustebęs, jei jis iš tikrųjų būtų pradėjęs skristi, savo ilgomis kojomis neužkabinęs raudonplyčių kaminėlių.”. Garšvos tėvas taip pat buvo ir melagis- ne kartą pasakodavo išgalvotas legendas. Tačiau visų svarbiausia jo tėvas mylėjo gamtą. Garšva prisimena jų pasivaikščiojimus: “Tėvas klūpo ties paprasta ramune ir skaičiuoja jos lapelius. Kaip botanikas, kaip įsimylėjėlis, kaip našlaitis iš pasakų vaikams.”. “Aš gerbiau savo tėvą, kai jis stebėjo gamtą.”; “

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!