Antano Garšvos motinos charakteristika

Bajoriškos kilmės/ Aristokratiška. (Mano motina buvo bajoriškos kilmės. Ji turėjo herbą: skyde stačia žuvis. Bet ji nemėgo apie tai kalbėti, ir aš nesužinojau jos tikslios genealogijos. Nebent kad ji kilusi nuo Telšių). Garšva dėvi teatrinį kostiumą primenančią uniformą; privalomos baltos pirštinės uždengia motinos dovanotą žiedą, kuris yra Garšvos asmens tapatybės ženklas ir kadangi žiedas bajoriškas jis yra tarsi simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. Taigi motinos žiedas jam primena prigimtį ir Lietuvą.
Sergančio žmogaus išvaizda. (Dabar ji buvo šlykšti moteris. Nutįso oda. Smakras, skruostai, krūtys nukaro lyg išmirkę baltiniai. Sukrekėjusios lūpos priminė nuospaudas. Sunkiai lingavo drimbąs kūnas ant išbrinkusių kojų. Šviesūs plaukai draikėsi raganiškomis kuokštėmis. Ir neplombuojamų dantų kiaurymės – juodavo kaukolės prisiminimu).
Buvo visapusiškai išprususi. (Ir vėliau tomis pačiomis gaidomis motina išklodavo įvykius ir datas. Aš sužinojau, kad žemėje gyveno Aleksandras Makedonietis, Kyras, Neronas, Atila, Karolis Penktasis). Santykis su kultūra.
Švelni ir artima sūnui. (Motinos balso gaidos išskrisdavo apvalios ir švelnios, o man atrodė, kad jei užmigčiau jų besiklausydamas, tai susapnuočiau mielą sapną).
Antano mokytoja. (Motina buvo mano pirmasis mokytojas (tėvas mokė aritmetikos). Ir vėl mudviem talkininkavo ta pati lempa žaliu abažūru. Knygos apipešiotomis nugarėlėmis, čia jau mano kaltė: neišmokęs pamokos, prailgindavau atsakymą liesų pirštų grybštelėjimais).
Į pasaulį žvelgė romantiniu žvilgsniu. (Aš prisimenu motinos pamokas. Tai buvo įspūdžiai žmogaus, kuris laikinai apsistojo žemėje) ir (Pamokos baigdavosi netikėtai. Motina užvoždavo knygas ir valandėlę mąstė. Laukiau šių pauzių, lyg intermedijos į stebuklą. Kambarys, baldai, lempa sušvytėdavo. Kiekviena dulkė, net musės nuosėda – ryški ir reikalinga). Antanas iš jos paveldėjo itin jautrią psichiką ir poetinę dovaną, ji perdavė sūnui svarbiausias vertybes – grožio jautimą, romantinį žvilgsnį į pasaulį, idealios būties ilgesį.
Ištikima savo idealams. (Rankos, auksinis mano senelės žiedas, kurio nevalia nusimauti. Tai prilygtų piršto nupjovimui)).
Puikiai deklamavo. (Ir motinos akys sudrėkdavo. Ji deklamuodavo eilėraštį. Kartais jis būdavo prancūziškas, kartais – vokiškas, rusiškas, lietuviškas). Paveldėjo motinos pomėgį poezijai. Garšva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!