Antanas Škėma (klausimai ir atsakymai)

Antanas Škėma / Interpretuok ir vertink Pirminis A. Škėmos romano pavadinimas buvo Keltuvas, vėliau autorius nusprendė pervadinti jį Balta drobule. Kaip suprantate šį pavadinimą, kaip jis siejasi su romano problematika, kokių papildomų reikšmių jam suteikia? „Balta drobulė“ – pavadinimas, kuris orientuojasi į dvi skirtingas kultūrines sistemas. Turino drobulė atstovauja krikščionių kultūrai. Taip pat atspindi ir žydų laidojimo papročius. Žodis balta asocijuojasi su lietuvių mitologija. Tai tarsi lietuviškos vėlės, kurios yra apsigaubusios balta drobule. Šios dvi skirtingos sistemos susilieja į vieną. Taip pat net viename kūrinio epizode galime pamatyti, jog Kristaus palydovai tampa ne apaštalai, o apdriskę lino kelnyčių meldžiantys kaukai. Taip pat pavadinimas gali reikšti, jog švari sąmonė yra tada, kai žmogus idiotas, išprotėjęs, rūpinasi tik fiziologiniais poreikiais. Kas puikiai atvaizduoja ir pagrindinio veikėjo, Antano Garšvos, būseną, nes jis tik išprotėjęs, patyręs dvasinę mirtį galėjo atrasti tam tikrą ramybę, pamiršti rūpesčius dėl tikrosios kūrybos sukūrimo. Viešbučio liftas yra ne tik Garšvos kasdienio darbo erdvė, jam suteikiamos ir perkeltinės reikšmės. Kokių simbolinių reikšmių romane įgyja keltuvas? Su kokiu filosofiniu tekstu siejasi beprasmio judėjimo aukštyn ir žemyn idėja Škėmos romane? Liftas yra tarsi keltuvas tarp tikrojo Garšvos ir to, kuris yra užsidėjęs kaukę. Lifte atsitinka daug keistų dalykų, taip pat pabaigoje lifte pamatome ir rudą žmogų, kuris simbolizuoją dvasinę mirtį. Taip pat lifte su lenkų dvasininkais pakalba lenkiškai, trumpam nusiima savo kaukę. Visą šį laiką liftas yra Antano Garšvos kalėjimas, dėl kurio jis negali atrasti savęs, jaučiasi suvaržytas, įrėmintas tam tikroje ribotoje erdvėje. Keltuvas romane įgyja daugelį reikšmių, jis ne tik nurodo konkrečią personažo darbo erdvę, bet tampa gyvenimo-kalėjimo simboliu, XX amžiaus Sizifo bausmės kalnu. Beprasmio judėjimo idėja siejasi su Sizifo mitas. Romane esama tiesioginių užuominų į Garšvos sąsajas su A. Kamiu absurdo žmogumi. Kuo Garšva panašus į filosofinėje esė „Sizifo mitas“ aprašytąjį absurdo žmogų? Kas bendra Kamiu ir Škėmos kūrinių pasaulėžiūrinėms nuostatoms? Pati bendriausia sąvoka, kuria galėtume apibūdinti XX amžiaus gyventoją – absurdo žmogus. Taip save vadina ir romano veikėjas: „Absurdinis žmogus, anot Camus? Tebūnie. Absurdinis žmogus, kuris pasikalba su Kristumi. Ir su filosofais.“ Tačiau Garšva dar nėra tikras absurdo žmogus, tačiau toks yra personažą sukūręs autorius: jis išgalvojo veikėją, kuris labai sureikšmina savo kūrybą ir išeina iš proto, taip ir neužrašęs popieriuje svarbiausio savo gyvenimo eilėraščio. Škėmai didelį įspūdį padarė prancūzų egzistencialisto Albero Kamiu filosofinė esė „Sizifo mitas“, skirtas absurdo problematikai. Egzistencinės absurdo temos sieja Albero Kamiu ir Antano Škėmos pasaulėžiūrą. Kaip teigia prancūzų rašytojas, nėra tokios lemties, kurios negalima įveikti panieka. Pasakotojo požiūris artimesnis egzistencialistinei Albero Kamiu nuostatai, kad kūryba negali būti gyvenimo tikslas, prasmė ir paguoda. Absurdo menininko uždavinys – pasiekti, kad mokėjimas gyventi pranoktų mokėjimą kurti. Pagrindinio romano personažo pavardė kilusi iš augalo pavadinimo. Lietuvoje auganti paprastoji garšva anksčiau būdavo naudojama pašarui, jauni lapai vartoti maistui (lapienei virti), iš sumedėjusių šio augalo kotų piemenys darydavosi dūdeles. Liaudies medicinoje buvo naudojama kaip vaistažolė. Pažymėtina, kad šis augalas gerai atželia jį nupjovus, atauga net ir iš smulkių šaknies fragmentų. Kaip manote, kodėl Škėma savo personažui parinko būtent šią pavardę? Kokių papildomų reikšmių augalo charakteristika galėtų suteikti romano idėjinei visumai? Būtent pats autorius Škėma, buvo atviras naujam pasauliui bei pažinimui. Būtent dėl šios priežasties, jis greičiausiai pasirinko pagrindinio veikėjo pavardę „Garšva“, kuri, remiantis augalo savybėmis, reiškia lengvai prisitaikantį asmenį. Tačiau kūrinyje galime pamatyti, jog Garšva pajunta dvilypumą, nes mąsto lietuviškai, bet yra svetimoje aplinkoje, jis tarsi augalas, bandantis pritapti. Tad pagrindinio kūrinio veikėjo pavardė yra ironiška, nes nors ir jis turėtų būti lengvai prisitaikantis žmogus, tačiau svečioje aplinkoje jis jaučiasi kaip „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!