Antanas Baranauskas. Skaidrės

Gimė Anykščių Jurzdike, karališkųjų valstiečių šeimoje. 1841–1843 m. Lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas. Mokėsi Anykščių pradžios mokykloje lenkų kalba. 1845–1848 m. žiemomis lankė Anykščių rusišką parapinę pradžios mokyklą. 1848–1849 m. tarnavo Gelvonų klebonijoje liokajumi pas kleboną Joną Danevičių. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1841 ir 1843 m. jis išmokęs lenkiškai, o tarp 1848 ir 1851 m. - rusiškai. 1849–1851 m. vėl dirbo tėvų ūkyje žemės ūkio darbus. 1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. 1853–1856 m. dirbo raštininko padėjėju.
Biografija:
Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1841 ir 1843 m. jis išmokęs lenkiškai, o tarp 1848 ir 1851 m. - rusiškai. 1849–1851 m. vėl dirbo tėvų ūkyje žemės ūkio darbus. 1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. 1853–1856 m. dirbo raštininko padėjėju. 1855 m., dirbdamas Sedoje, susipažino su žemaičių poete Karolina Praniauskaite. Besimokydamas Varnių Dvasinei Seminarijoje (1856-1858) poetas parašė visus pagrindinius savo poezijos kūrinius, tame tarpe ir "Anykščių šilelį". A.Baranauskas mirė 1902m. lapkričio 26d., Seinuose, kur ir palaidotas.
Išsilavinimas:
Bažnytinė vyriausybė A.Baranauską išsiuntė studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją (1858-1862), kurią baigęs įgijo teologijos magistro laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864m. studijavo Miuncheno, Romos, Insbruko, Liuveno katalikiškuose universitetuose. 1865m. Tais pačiais metais paskirtas Kauno katedros vikaru, nuo 1867 Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, vėliau inspektoriumi. Tuo metu susidomėjo lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė lietuvių kalbos gramatiką. Kai kurie filologiniai darbai turėjo svarbią reikšmę lietuvių kalbotyrai. Tapęs Žemaičių pavyskupiu (1884), o vėliau Seinų vyskupu (1897), A.Baranauskas nutolo nuo liaudies ir jos kultūros, atitrūko nuo lietuvių literatūros ir atsidėjo matematikai.
A. Baranauskas kaip kalbininkas:
Tapo aišku, jog 19 amžiaus pabaigoje Antanas Baranauskas buvo vienas geriausių lietuvių kalbos specialistų Lietuvoje. Su juo susirašinėjo, pas jį svečiavosi žymiausi lietuvių kalba besidomintys kitų tautų kalbininkai. Kai kurie jo mokyti žmonės tapo žymiais kalbininkais ir literatais. O darbą reikėjo pradėti, kaip sakė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!