Ankstyvas arterinės hipertenzijos išaiškinimas reguliarių moksleivių patikrų metu

TURINYS ĮVADAS 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA 9 1.1 Arterinė hipertenzija kaip vienas lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių 9 1.2 Kiti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai 10 AH ir vaikų antsvorio paplitimas, netaisyklinga mityba 11 AH ir rūkymo paplitimo sąsajos 12 AH ir alkoholio vartojimo paplitimas 14 AH ir nepakankamas fizinis aktyvumas 16 1.3 Arterinės hipertenzijos paplitimas vaikų populiacijose 16 1.4 Ankstyvo arterinės hipertenzijos išaiškinimo reikšmė ir galimybės 19 2. TIRIAMOJI DALIS 27 2.1. Tyrimo metodika 27 2.2 Tiriamųjų kontingentas 29 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 31 3.1. 11, 15, 18 metų amžiaus moksleivių anketinės apklausos analizė 31 3.2. 2002-2008 m. moksleivių arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimo objektyvūs duomenys 37 3.3. 11, 15, 18 metų amžiaus moksleivių pulso matavimo rezultatai 2008 m. 43 3.4. 11, 15, 18 metų amžiaus moksleivių objektyvūs ūgio, kūno svorio ir KMI duomenys 2008 m. 44 IŠVADOS 46 REKOMENDACIJOS 47 LITERATŪRA 48 PRIEDAI 53 SANTRUMPOS AAH – antrinė arterinė hipertenzija AH – Arterinė hipertenzija AKS – Arterinis kraujo spaudimas ASPĮ – Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga BPG – Bendrosios praktikos gydytojas DAKS – Diastolinis arterinio kraujo spaudimas GSI – galvos smegenų insultas IŠL – Išeminė širdies liga KMI – Kūno masės indeksas LNL – Lėtinės neinfekcinės ligos MI – Miokardo infarktas PAH – pirminė arterinė hipertenzija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija RV – Rizikos veiksnys SAKS – Sistolinis arterinio kraujo spaudimas SANTRAUKA Visuomenės sveikata ANKSTYVAS ARTERINĖS HIPERTENZIJOS IŠAIŠKINIMAS REGULIARIŲ MOKSLEIVIŲ PATIKRŲ METU (Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, 2002-2008 m. duomenys) Nijolė Klapatauskienė Mokslinis vadovas doc. A. Martinkėnas, KU. Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Visuomenės sveikatos katedra. Klaipėda; 2009, 54 psl. Darbo tikslas - įvertinti ankstyvos arterinės hipertenzijos išaiškinimo galimybes ir jos paplitimą reguliarių moksleivių patikrų metu, remiantis Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos moksleivių 2002-2008 m. tyrimo ir stebėjimo duomenimis. Uždaviniai: 1. Mokslinės literatūros apžvalgos pagalba išnagrinėti ankstyvos arterinės hipertenzijos išaiškinimo galimybes reguliarių moksleivių sveikatos patikrinimų metu. 2. Įvertinti kas-metinių sveikatos patikrų metu 2002-2008 m. atliktų AKS matavimų (laikantis standartinės matavimo metodikos) duomenis pagal J. Bojarsko lentelę. 3. Įvertinti tyrimų metu gautų AKS matavimo rezultatų dinamiką atskirose vaikų amžiaus grupėse. 4. Patvirtinti AKS matavimų vertę realiam AH paplitimo nustatymui atskirose vaikų amžiaus grupėse ir ankstyvam AH išaiškinimui bei tolesnei jos kontrolei. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė 2. AKS matavimas ir vertinimas. 2002-2008 m. buvo atliekamas kasmetinis Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos moksleivių AKS matavimas ir vertinimas 3. Anoniminė anketinė apklausa ir lyginamoji statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programą (13.0 versiją). Apklausoje dalyvavo 432 Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos 11, 15 ir 18 metų amžiaus mokiniai. Rezultatai. 1. 13,8 proc. penkiolikamečių moksleivių rūko reguliariai, 5,2 proc. – retkarčiais, o vienuolikamečiai šio žalingo įpročio neturi. 2. 6,7 proc. 18 metų amžiaus moksleivių rūko reguliariai, retkarčiais – 3,3 proc. 3. 46,1 proc. apklaustųjų retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus, iš jų daugiausiai – 18 metų mokiniai – 73,3 proc. ir 15 metų – 53,4 proc.4. Papildomai druskos į paruoštą maistą deda 40,2 proc. moksleivių. 5. 24,8 proc. moksleivių lankė sporto būrelius. 6. Daugiau nei 3 val. per dieną televizoriaus žiūrėjimui laiko skiria 19,6 proc. moksleivių, prie kompiuterio – 12 proc. Išvados. 1. Kasmetinės moksleivių sveikatos patikros išaiškina pavienius AH atvejus, kai vaikų, turinčių padidėjusį AKS yra mažiau nei 1 proc. Privalomos kasmetinės sveikatos patikros neišnaudojamos ankstyvam AH išaiškinimui. 2. Patikrų metu buvo išaiškinta 30 proc. vaikų su padidėjusiu AKS. Tai statistiškai nesiskiria nuo epidemiologinių rezultatų, gautų ištyrus reprezentacinę Lietuvos vaikų populiaciją. 3. 2002 m. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijoje padidėjęs AKS buvo nustatytas 11,5 proc. mokinių, 2003 m. – 11,98 proc., 2004 m. išaiškinta 13,2 proc., 2005 m. rasta 13,1 proc., 2006 m. – 12 proc., visų tirtų gimnazijos moksleivių bendras padidėjusio AKS paplitimo vidurkis yra 13 proc.. 4. Užtikrinus reikiamą matuojančiųjų pasirengimą teisingai matuoti AKS, o rezultatus vertinti pagal standartinę lentelę, patikros pilnai užtikrintų ankstyvą vaikų AH išaiškinimą. SUMMARY Public Health DIAGNOSIS OF EARLY HYPERTENSION DURING REGULAR CHECKS OF SCHOOLCHILDREN (A. Stulginskis gymnasium of Kaltinėnai, 2002-2008 year) Nijolė Klapatauskienė Supervisor A. Martinkėnas, Dr., KU. Department of Public Health, Faculty of Health Sciences, Klaipeda University. Klaipėda; 2009. 54 p. Aim of study – to evaluate possibility of early arterial hypertension (AH) diagnosis and prevalence during the regular checks of students, according to research and monitoring data of Kaltinėnų A. Stulginskio Gymnasium in 2002-2008. Goals: 1. Using scientific literature review to examine the aid of early AH detection capabilities during regular health checks of schoolchildren. 2. to evaluate measurements of the arterial blood pressure (ABP) during the annual schoolchildren health checks from 2002 to 2008 years using standard methods of measurements and data according to J. Bojarskas table. 3. to assess the dynamics of ABP measurement results of children's age groups during the examinations. 4. to confirm the value of ABP measurements for the actual prevalence of AH determination of individual schoolchildren age groups, early detection of AH and control of its future. Methodology. Methods – analysis of scientific literature, measurement and assessment of ABP. During 2002-2008 year there were performed measurements and evaluation of ABP in the A. Stulginskis Gymnasium of Kaltinėnai. Anonymous questionnaire survey and comparative statistical analysis performed using statistical package SPSS 13.0. The survey involved 432 schoolchildren (11, 15 and 18 year old) of A. Stulginskis Gymnasium of Kaltinėnai. Results. 1. 13,8 % of 15-yars old schoolchildren smoke regularly, 5,2 % occasionally, and 11-yars old does not have this harmful habit at all. 2. 6.7 % of 18-year old schoolchildren smoke regularly and 3.3 % occasionally. 3. 46.1 % interviewees occasionally consumed alcoholic beverages, most of them - 18 years old 73.3 % and 15 years old 53.4 %. 4. 40.2 % of schoolchildren used an additional amount of salt to the prepared food. 5. 24.8 % schoolchildren attended the sports activities on after-school time. 6. 19.6 % schoolchildren daily view television more than 3 h and 12 % work on the computer more than 3 h. Conclusions. 1. Annual health screening of schoolchildren explains less than 1 % of individual cases of AH where children have an increased ABP. Mandatory annual schoolchildren health checks does not used for early detection of AH. 2. Checks have been interpreted by 30 % children with high ABP. This is no detected statistical different between the epidemiological results obtained in the study of a representative population of Lithuanian children. 3. There were 11.5 % schoolchildren of the A. Stulginskis Gymnasium of Kaltinėnai with increased ABP in 2002, 11.98 % in 2003, 13.2 % in 2004 13.1 % in 2005 and 12 % in 2006. There was diagnosed 13 % prevalence of average of schoolchildren with increase of ABP. 4. An annual health check of schoolchildren completely ensures the diagnosis of the early children's AH while ensuring the people measuring ABP readiness of correct measurement and evaluating the results of the standard table. ĮVADAS Jaunimo sveikatos ugdymas ir sveikatos sistemos sukūrimas – tai žingsnis sveikesnės valstybės link. Jauni žmonės yra žmonijos ateitis, todėl svarbu laiku skirti lėšas efektyvios jaunimo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemos kūrimui, vaikų ir jaunimo atsakomybės už savo sveikatą skatinimui. Net 70 procentų ankstyvų suaugusiųjų mirčių lemia žalingas elgesys, kurio įgūdžiai susiformuoja dar paauglystės laikotarpiu – tokie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys buvo pateikti Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) inicijuotoje diskusijoje [13]. Po pasaulinio karo baigties buvo pradėta Framingham (JAV) studija, kuria buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius (RV), kurie galėtų sąlygoti didžiausią sergamumą ir mirtingumą lemiančios išeminės širdies ligos (IŠL) atsiradimą. Keletą dešimtmečių trukę populiacijos stebėjimai moksliškai patvirtino RV, kurių vienas didžiausių buvo arterinė hipertenzija (AH), įtaką. Vėliau sekė daugelyje šalių vykdyti epidemiologiniai populiaciniai tyrimai, kurie patvirtino AH kaip pagrindinę įtaką darantį RV. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) daugelį metų nepasireiškia jokiais klinikiniais požymiais kol neišsivysto dažniausiai širdies kraujagyslių aterosklerotiniai pakitimai ir žmogus pajunta ligos požymius, o neretai tokie pokyčiai pasibaigia ir staigia mirtimi. Todėl atsirado būtinybė kuo anksčiau nustatyti AKS padidėjimą ir jį normalizuoti. Įvairiose civilizuotose valstybėse tai bandyta daryti įvairiai, tačiau įtikinamai geriausių rezultatų pasiekė Suomija, įvykdžiusi Šiaurės Karelijos projektą, kurio patirtį po keleto metų pritaikė ir visos Suomijos mastu. Gera AH kontrolė, kartu veikiant ir kitus RV, sąlygojo per pusę sumažėjusį sergamumą ir mirtingumą. Visas dėmesys pradžioje buvo skiriamas tik suaugusiųjų populiacijai, nors pataloganatomai pastebėjo, kad net kūdikiams kartais randamos (nors ir pavienės) aterosklerotinės plokštelės. Tai privertė galvoti apie galimą AH paplitimą vaikų populiacijoje. Lietuvoje vykdoma MONICA elgesio faktorių stebėjimo tarp suaugusiųjų ir vaikų programa, PSO koordinuojamas HBSC moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas, taip pat įgyvendinamas tarptautinis ESPAD Europos mokyklų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas. Nuo 1982 m. vykdoma tarptautinė CINDI epidemiologinė programa, kurios įgyvendinimo metu kas 5 m. tiriamos reprezentacinės populiacijos ir pateikiami dinamiški RV paplitimo kitimai kiekvienoje dalyvaujančių šalių. Tyrimu metu didžiausias Europoje AH paplitimas suaugusiųjų populiacijoje buvo nustatytas Lietuvoje. Be to, nuolat konstatuojamas blogas AH kontrolės efektyvumas. Vakarų Europos šalyse efektyvi kontrolė (kai jos įtakoje normalizuojamas AKS) konstatuojama trečdaliui turinčiųjų AH, tuo tarpu Lietuvoje efektyviai kontroliuojama tik 2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų AH. Moksliniais darbais yra įrodyta, kad žymiai efektyviau kontroliuojama anksti išaiškinta AH [28]. Taigi, sprendžiant ankstyvo AH išaiškinimo klausimą, pats laikas skirti tinkamą dėmesį vaikams. Tiek bendrosios praktikos gydytojai (BPG), tiek apylinkių pediatrai pacientų sąrašuose turi tik pavienius vaikus su padidėjusiu AKS. Tuo tarpu mokslininkai, tirdami reprezentacines Lietuvos moksleivių populiacijas, pastebėjo, kad 7-18 m. amžiaus vaikų populiacijoje nustatoma net 13 proc. AH atvejų [62]. Taigi, dauguma vaikų su padidėjusiu AKS lieka nežinomi, jiems netaikomos jokios poveikio priemonės, galinčios sustabdyti tolesnę šio RV įtaką žmogaus sveikatai. Teoriškai sąlygos kuo anksčiau nustatyti AKS padidėjimą yra palankios – visą laiką yra vykdoma kasmetinė moksleivių sveikatos patikra, kurios eigoje matuojamas ir AKS. Taigi, natūraliai kyla klausimas kur iš gydytojų akiračio dingsta vaikai su AH. O jeigu ji nenustatoma, tai kyla klausimas kodėl? Kadangi dirbant mokykloje buvo sudarytos palankios sąlygos panaudoti kasmetines moksleivių patikras kuo anksčiau nustatant AH, kilo mintis ieškoti atsakymo į aukščiau pateiktus klausimus ir juos pateikti šiame darbe. Tokia susidariusi situacija yra neabejotinai aktuali problema, kurios sprendimas gali daryti teigiamą įtaką siekiant mažinti visų Lietuvos gyventojų sergamumą bei mirtingumą nuo dažniausių priežasčių – miokardo infarkto (MI) bei galvos smegenų insulto (GSI). Problemos sprendimas nereikalauja nei papildomų sąnaudų, nei žmonių, todėl įgyvendinti šį tikslą buvo pradėta 2002 m., analizuojant prieš tai atliktų moksleivių sveikatos patikrų rezultatus bei toliau atliekant patikras iki 2008 m. Aktuali tema bei palankios sąlygos atlikti tyrimą paskatino diplominio darbo tema pasirinkti ankstyvą AH išaiškinimą Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos moksleivių populiacijoje kasmetinių sveikatos patikrų metu 2002-2008 m. Aktualumas. Arterinė hipertenzija, kaip viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų RV, lemia 20-50 proc. visų mirčių [56]. Lietuvos gyventojų reprezentacinių imčių stebėjimas pagal jau CINDI programą rodo tikrąją situaciją AH atžvilgiu. Remiantis programos įgyvendinimo metu gautais rezultatais, pusė Lietuvos gyventojų turi padidėjusį AKS. Prof. A. Zaborskio duomenys apie vaikų AH rodo, kad padidėjęs AKS mokyklinio amžiaus vaikų populiacijoje jau nustatomas apie 13 proc. Vienintelis būdas gerinti AH kontrolę yra kuo ankstesnis jos nustatymas bei tolimesnis jos reguliavimas – AKS normalizavimas. Hipotezė. Moksleiviams AH nenustatoma dėl dviejų priežasčių: 1. neteisingas AKS  matavimas, neprisilaikant standartinės metodikos, 2. klaidinga AKS normos traktuotė, kai nenaudojama lentelė, sudaryta pagal amžių ir AKS išsidėstymą decilėse [12]. Darbo tikslas - įvertinti ankstyvos arterinės hipertenzijos išaiškinimo galimybes ir jos paplitimą reguliarių moksleivių patikrų metu, remiantis Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos moksleivių 2002-2008 m. tyrimo ir stebėjimo duomenimis. Uždaviniai: 1. Mokslinės literatūros apžvalgos pagalba išnagrinėti ankstyvos arterinės hipertenzijos išaiškinimo galimybes reguliarių moksleivių sveikatos patikrinimų metu. 2. Įvertinti kasmetinių sveikatos patikrų metu 2002-2008 m. atliktų AKS matavimų (griežtai laikantis standartinės matavimo metodikos) duomenis pagal J. Bojarsko lentelę. 3. Įvertinti tyrimų metu gautų AKS matavimo rezultatų dinamiką atskirose vaikų amžiaus grupėse. 4. Patvirtinti AKS matavimų vertę realiam AH paplitimo nustatymui atskirose vaikų amžiaus grupėse ir ankstyvai AH išaiškinimui bei tolesnei jos kontrolei. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė. Darbo perspektyvumas. Gauti rezultatai leis tvirtinti, kad kasmetinių moksleivių sveikatos patikrų metu atliekamas AKS matavimas laikantis standartinės metodikos ir AKS normos vertinimo pagal Lietuvoje pripažintą standartinę lentelę realiai padeda išaiškinti moksleivius su padidėjusiu AKS. Išaiškėja kontingentas, kuriam būtina tolesnė kontrolė, o pirmiausia, nemedikamentinis poveikis. Kaip tik tai numatoma pradėti vykdyti nuo rudens bei stebėti tolesnę AH dinamiką, vertinant poveikio efektyvumą. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Arterinė hipertenzija kaip vienas lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių XX amžiaus antroje pusėje industrinėse pasaulio šalyse pasikeitė ligų struktūra ir pagrindine mirčių priežastimi tapo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, arterinė hipertenzija) ir kitos lėtinės neinfekcinės ligos (LNL). Arterinė hipertenzija – tai sindromas, apibūdinamas padidėjusiu AKS ir susijęs metaboliniais, hormoniniais pokyčiais ir trofiniais fenomenais bei pasireiškiantis organų-taikinių pažeidimu. Tai lėtinis procesas, dėl kurio spartėja aterosklerozinių plokštelių vystymasis, gali pradėti formuotis aneurizma ir kitos širdies kraujagyslių sistemos ligos. Jau yra žinoma, kad ilgalaikis aterosklerozės procesas prasideda pirmame gyvenimo dešimtmetyje ir kliniškai gali pasireikšti net paauglystėje. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis daugelyje pasaulio šalių. Šios ligos priežasčių reikia pradėti ieškoti dar vaikystėje, nes širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni žmonės ir tai kelia didelį nerimą. Pastebima, kad vaikams vis dažniau diagnozuojama pirminė AH, ypač paauglių amžiaus grupėje. Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog AH yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, 7 kartus padidinantis GSI, 6 kartus – širdies nepakankamumo ir 3 kartus – MI riziką. Todėl AH reikia išaiškinti kuo anksčiau, kad būtų lengviau ją reguliuoti ir išvengti atskirų organų (vadinamų AH „taikinių“ – širdies, smegenų, inkstų, kraujagyslių) pakenkimų ir pasekmių – ligų, lemiančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumą [9]. Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau AH nustatoma vaikams. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 30 – 50 proc. asmenų, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs vaikystėje, sulaukę vyresnio amžiaus, sirgo hipertonine liga. Hipertenzija serga apie 60 proc. suaugusių, iš jų 90-95 proc. atvejų nustatoma pirminė AH. Įvertinus epidemiologinių ir klinikinių tyrimų duomenimis išaiškinta, kad AH serga 10 – 13 proc. vaikų ir paauglių. Paveldėjimo veiksnio įtaka konstatuojama apie 10 proc. atvejų, tačiau jos pervertinti nevertėtų, o tokiais atvejais naudingiau atkreipti dėmesį kitiems galimiems RV. Nors AH vaikų bei paauglių populiacijoje ne taip plačiai paplitusi kaip suaugusiųjų, tačiau ji yra aktuali problema, reikalaujanti ypatingo gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų, moksleivių bei visuomenės dėmesio. Tik kryptinga sveikatos politikų bei specialistų veikla padės spręsti šią problemą. Visuomenės sveikatos mokslas, remdamasis epidemiologiniais tyrimais, davė atsakymą kaip prailginti žmonių amžių ir padėti išvengti ankstyvų mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų ieškant priežasčių širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Profilaktika būtina nuo žmogaus gimimo ir turi tęstis visą gyvenimą, bet ypač akcentuotina vaikystė, kada formuojasi žmogaus gyvenimo būdas ir įpročiai [10]. 1.2 Kiti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai Atrodytų, jog apie sveikatą turėtų žinoti visi ir viską, nes per televiziją, radiją, įvairiuose leidiniuose gausu informacijos apie tai, kokios dietos reikėtų laikytis, kiek judėti, kaip gydytis, kaip mesti rūkyti ir t.t. Tačiau, kaip rodo gyvenimo pavyzdžiai, vien informacijos nepakanka. Norint pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, pirmiausia reikia mokyti vaikus rūpintis sveikata, ugdyti sveiką gyvenseną. Sveikatinimo veikla – vienas efektyviausių būdų padėti žmogui būti sveikam – įgyti praktinių įgūdžių, leidžiančių prieinamomis priemonėmis sistemingai stiprinti sveikatą, priimti teisingus sprendimus, nuolat rūpintis sveikata, suvokti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, išlaikyti ją optimaliai gerą net kritinėse situacijose, naudotis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. PSO duomenimis, lėtinės neinfekcinės ligos 2000 metais sudarė 60 proc. visų ligų atvejų pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 metais jos sudarys 73 proc. visų ligų. 79 proc. visų mirčių nuo LNL įvyksta besivystančiose šalyse. Lėtinės neinfekcinės ligos dar vadinamos civilizacijos ligomis, nes jų etiologija yra įtakojama daugelio RV. PSO pateiktos 2002 metų ataskaitos duomenimis trečdalis visų ligų sukeliamos žalos Europoje yra sąlygojamas tabako, alkoholio, AH, antsvorio ir hipercholesterolemijos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl netinkamos mitybos daugiau nei 50 proc. padidėja AH tikimybė, o reguliarus fizinis aktyvumas net iki 35-50 proc. sumažina padidėjusio kraujo spaudimo atsiradimą. Sergantiems AH fizinis aktyvumas padeda sumažinti ar atstatyti į normą AKS. Sveikatos problemų, susijusių su nutukimu santykinė rizika yra skiriama į tris pagrindines grupes – labai didelę, kuri daro įtaką II tipo cukrinio diabeto vystymuisi, tulžies pūslės ligų atsiradimui, lipidų apykaitos sutrikimui, rezistentiškumo insulinui atsiradimui; vidutinę – sąlygojančią AH, IŠL, osteoartrito, hiperurinemijos, podagros išsivystymą; saikingai padidėjusi – skatinanti piktybinių navikų, lytinių hormonų apykaitos sutrikimų, vaisiaus defektų atsiradimą. Mokslininkai S. E. Barlow ir W. H. Dietz [8] nustatė, jog sumažinti nutukimo paplitimą padeda efektyviai mažinamas paauglių pasyvumas (griežtai kontroliuojant prie televizoriaus ar kompiuterio praleistą laiką). Mokykloje taikant ir namuose toliau palaikant fizinį aktyvumą, sustabdomas nutukimo ir antsvorio problemos plitimas ir sumažinamas ateityje šio rimtų ligų rizikos veiksnio paplitimas. Konsultuojant ir rodant tinkamą pavyzdį vaikams, užtikrinamas bendruomenės bendradarbiavimas, kuris pripažįstamas pagrindiniu veiksniu, teigiamai veikiančiu sveikatos problemų sprendimą. AH ir vaikų antsvorio paplitimas, netaisyklinga mityba Moksliniai tyrimai rodo, kad pirminė arterinė hipertenzija žymiai dažniau diagnozuojama nutukusiems vaikams (13,7 proc.) lyginant su nenutukusiais (0,4 proc.) [3], ir ji reikšmingai koreliuoja su vaikų nutukimu ir su anamnezėje užfiksuotu nutukimo paveldėjimu [45]. Nustatyta, kad vaikų kūno masės indeksas tiesiogiai koreliuoja su AKS jiems suaugus [23]. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad 51,1 proc. vaikų, kurie sirgo pirmine AH, buvo nutukę ir 7 proc. nustatytas antsvoris. Nutukusių vaikų buvo reikšmingai daugiau PAH grupėje negu antrinės AH. Tai rodo, kad nutukimas ir didelis KMI yra vaikų pirminės AH rizikos veiksnys. Medicinos literatūroje taip pat yra duomenų, kad anamnezėje užfiksuotas nutukimo ar AH paveldėjimas yra svarbūs vaikų pirminės AH veiksniai [45]. Nepakankama mityba reikšmingai dažniau nustatyta vaikams, sergantiems antrine AH (15 proc.), negu sergantiems pirmine AH (2,3 proc.). Šie duomenys patvirtina, kad nepakankama mityba yra svarbus vaikų antrinės AH požymis. Antsvoriui ir nutukimo laipsniui nustatyti paprastai naudojamos tos šalies vaikų augimo ir brendimo lentelės arba kreivės. Šiuo metu mes galime naudotis naujesnėmis J. Tutkuvienės ir bendraautorių sudarytomis kreivėmis arba Kauno medicinos universiteto mokslininkų sukurtomis kūno masės indekso įvertinimo lentelėmis [55]. Naujausi antsvorio tyrimai JAV rodo, kad nutunka vis jaunesni žmonės. Apie 21 proc. paauglių mergaičių ir 20 proc. 12-19 metų berniukų turi didesnį nei 20 proc. antsvorį, o jų, palyginti su ankstesniais tyrimais, padaugėjo 6 proc. Remiantis Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktu tyrimu, kas trečia vienuolikos metų amžiaus mergaitė turi antsvorį, o kas dešimta yra nutukusi. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad per pastaruosius dešimt metų antsvorį turinčių ar nutukusių paauglių padaugėjo beveik dvigubai [41, 43]. Ekspertai įspėja, kad augantis nutukusių vaikų procentas tampa svarbi visuomenės sveikatos problema. Mokslininkai ištyrė dešimties pradinių Lydos mokyklų vaikų kūno masės indeksą (KMI). Buvo tiriami 694 mokiniai. Jei suaugusio asmens kūno masės indeksas yra nuo 25 iki 30, manoma, kad jis turi antsvorį, o jei KMI didesnis nei 30, jis jau nutukęs. Kadangi vaikai auga nevienodu greičiu, jų nutukimo ir antsvorio klasifikacija yra sudėtingesnė ir apskaičiuojama pagal tai, kiek svoris nukrypsta nuo KMI vidurkio. Tyrimo rezultatai buvo tokie: viena iš trijų vienuolikmečių mergaičių turėjo antsvorį (tai 32 proc. iš tirtų vienuolikmečių), o 13 proc. buvo nutukusios. Berniukų problemos buvo tokios pat: 27 proc. vienuolikmečių turėjo antsvorį, o vienas iš penkių berniukų buvo nutukęs. Devynmečių grupėje kas penktas vaikas turėjo antsvorį, o kas dešimtas buvo nutukęs. Ketvirtis visų dešimtmečių turėjo antsvorį net nuo septynerių metų. Bendrai 22 proc. visų vaikų, tiek berniukų, tiek mergaičių nuo septynerių iki vienuolikos metų amžiaus turėjo antsvorį, 11 proc. visų mergaičių ir 12 proc. visų berniukų buvo nutukę. Buvo nustatyta, kad 1990 metais 15 proc. britų vaikų turėjo antsvorį, o 5 proc. buvo kliniškai nutukę. Nutukimo vystymosi riziką, esant nepakankamam fiziniam aktyvumui, nurodo ir kitų šalių mokslininkai [41, 43]. Antsvoris arba nutukimas yra paplitęs ir tarp Lietuvos moksleivių. Kaune atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis 15 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių svėrė per daug [55]. Nutukę suaugusieji, antsvorį turėjusieji ir vaikystėje, paprastai turi žymiai didesnę kūno masę ir didesnę riziką susirgti kitomis ligomis. Todėl svarbu nustatyti polinkį nutukimui ankstyvoje vaikystėje ir imtis profilaktikos priemonių, ypač brendimo periodu [32]. 1999 m. nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime, nurodyta, kad 1998 m. daugelio vaikų mityba buvo nesubalansuota: 38 proc. vartoja per mažai vaisių, 69 proc. – per mažai šviežių daržovių, 43 proc. – pieno produktų. Dauguma moksleivių valgo per dažnai saldumynus, geria gėrimus su saldikiais pvz.: kasdien saldainius valgo 44 proc. vaikų, pyragaičius, tortą – 23 proc., geria koka-kolą – 29 proc. vaikų [33]. Labai svarbi pirminė antsvorio profilaktika – siekis išvengti nereikalingo svorio padidėjimo, kol neiškilo problema. Moksleiviams reikia suteikti žinių apie racionalią, subalansuotą mitybą, kuri apsau-go nuo nesaikingo svorio didėjimo ir suteikia augančiam organizmui visų reikalingų medžiagų [55]. AH ir rūkymo paplitimo sąsajos Reguliariai rūkantys laikomi tie moksleiviai, kurie surūko nors 1 arba daugiau cigarečių per savaitę; rūkantys – rečiau kaip kas savaitę rūkantys paaugliai (rūkė keletą kartų per paskutinius mėnesius), kurie prisipažįsta, kad “šiuo metu rūko”. Svarbus rodiklis - moksleivių rūkymas kasdien paskutines 30 dienų, rodantis, kad jie nuolat rūko. Lietuvoje yra apie 25 procentus (34 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių) tokių moksleivių. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad bandžiusių rūkyti moksleivių nuo 11 metų skaičius sparčiai auga. Net trys ketvirtadaliai penkiolikamečių ir pusė mergaičių yra bandę rūkyti. Remiantis A. Zaborskio tyrimų duomenimis, reguliariai rūko 5,1 proc. 13 metų berniukų, ir 1,3 proc. mergaičių. Sulaukę 18 metų jau rūko 52,9 proc. vaikinų ir 22,9 proc. merginų. Tai kelia susirūpinimą, nes tokio amžiaus vaikinai jau praktiškai susilygina su rūkančių suaugusių Lietuvos vyrų skaičiumi, o merginos net gerokai pralenkia rūkančias suaugusias Lietuvos moteris [55]. Visame pasaulyje rūko 14 proc. paauglių. Paauglystėje priklausomybė nuo cigarečių atsiranda per kelias savaites. Rūkymas tarp paauglių plačiausiai paplitęs besivystančiose šalyse. Daugiau kaip trečdalis Čilėje, Rusijoje ir Ukrainoje apklaustų moksleivių prisipažino šiuo metu rūkantys. Įpročiui atsirasti užtenka kelių cigarečių per dieną. Pusė visų paauglių vaikinų pripranta prie nikotino per pusę metų. Priklausomybę rūkymui nulemia paveldėjimas ir genai. Pasaulyje atliktos moksleivių sveikatos studijos parodė, kad rūkymas moksleivių tarpe labai paplitęs [57]. Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse. Aukščiausius rūkymo paplitimo rodiklius 1995 m. pateikė Farerų salų tyrinėtojai. Šiose salose beveik visi moksleiviai yra rūkę kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Tris ketvirtadalius rūkančių moksleivių nurodė Suomija, Islandija, Čekijos Respublika, Airija, Estija ir Švedija, mažiausiai rūkė Portugalijos, Slovakijos, Maltos, Kipro moksleiviai [55]. Labiausiai tarp mokinių paplitusios priklausomybę sukeliančios medžiagos yra tabakas ir alkoholis. 2003 metais atlikti tyrimai rodo, jog vyresnėse klasėse apie 20,7 proc. berniukų ir apie 10,5 proc. mergaičių yra pabandę vartoti kitokias medžiagas, ne tik tabaką ir alkoholį [2]. Nuo 5 iki 12 klasės pradedančiųjų rūkyti berniukų daugėja nuo 19,6 proc. iki 71,9 proc., mergaičių – nuo 4,1 proc. iki 46,7 proc. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp 5–12 klasių berniukų išauga nuo 24,4 proc. iki 97,8 proc., tarp mergaičių – nuo 9,4 proc. iki 92,9 proc. [21]. Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10 proc. pradinių klasių moksleivių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55 proc. Vyresnėse klasėse kasdien rūko nuo 38 proc. iki 77 proc. moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88-95 proc. Daugiau nei 60 proc. abiturientų ir 40 proc. abiturienčių nurodo, kad jie rūko. Taigi yra mokyklų, kur beveik visi vyresnių klasių berniukai rūko. Tai jau viršija šalies vidurkį pagal ESPAD 1999 duomenis. Mūsų šalyje iki šiol rūkė daugiau berniukai, nei mergaitės [55]. Berniukai rūko dažniau nei mergaitės, bet rūkančiųjų mergaičių skaičius auga sparčiau nei berniukų. 1998 m. Vilniaus m. bei 1999 m. Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių duomenys rodo didesnį rūkymo paplitimą šalies sostinės bei uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklose nei nustatytas respublikos vidurkis [62]. Spartus rūkymo įpročio plitimas tarp Lietuvos mokyklų moksleivių atsispindėjo tarptautinio duomenų palyginimo rezultatuose. 1994 m. Lietuvos berniukai pagal rūkymo dažnį iš 24 šalių užėmė trečiąją vietą (mažiau rūkė tik Izraelio ir Švedijos moksleiviai), o mergaitės rūkė mažiausiai. 1998 m. – iš 29 šalių užėmė 22 vietą (berniukai pradėjo dažniau rūkyti). Mergaitės bando rūkyti ir rūko mažiausiai nei kitose šalyse [61]. Pasaulinė sveikatos organizacija jau kuris laikas su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunuomenės rūko [63]. Tam yra nemažai priežasčių: patraukli tabako reklama, įmantrios mados ir vertybės [57]. Vieni rūko, norėdami išsiskirti iš draugų, antri - geisdami sumažinti įtampą, treti – sekdami tėvų pavyzdžiu [61]. Rūkymas ir alkoholinių gėrimų vartojimas yra tiesiogiai susiję. Palyginti su bendraamžiais, kurie alkoholinių gėrimų nevartoja visai, reguliariai juos vartojančių berniukų rūkymo rizika didesnė apie 15 kartų. Nė viena iš alkoholinius gėrimus nevartojančių mergaičių nerūkė, o iš reguliariai juos vartojančių rūkė 26,4 proc. [55]. Europos šalių mokyklose pradėtas vykdyti PSO koordinuojamas tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC) suvienijo mokslininkus bendram tikslui – kuo daugiau žinoti apie jaunų žmonių sveikatą bei gyvenimo būdą. Šalys, dalyvaujančios šio tyrimo programoje, kas ketveri metai tuo pačiu metu pagal vieningą metodiką atlieka 11, 13 ir 15 metų moksleivių grupių apklausą. Lietuvoje tokia HBSC apklausa pirmą kartą atlikta 1994 ir antrą – 1998 m. [62]. Buvo pastebėta, kad nuo 11 metų bandžiusių rūkyti moksleivių skaičius sparčiai auga. Trys ketvirtadaliai penkiolikmečių berniukų ir pusė mergaičių yra bandę rūkyti. 1998 m. apklausos duomenys liudija, kad visai nerūko 80 proc. 11-15 metų amžiaus berniukų ir 92 proc. mergaičių. Paauglystės metais rūkančių moksleivių procentas sparčiai didėja. Iš vienuolikmečių berniukų tik 7,5 proc. prisipažino, kad dabartiniu metu rūko. Penkiolikos metų amžiuje tokių berniukų jau priskaičiuojama 36 proc. Iš jų 15 proc. rūkė kasdien, ir 9 proc. – kelis kartus per savaitę. Rūkančių mergaičių procentas 11-15 metų amžiuje išaugo nuo 0,8 proc. iki 17 proc.; tarp penkiolikmečių rūkė kasdien 6 proc. ir 5 proc. – kelis kartus per savaitę. Mieste gyvenančios mergaitės rūko dažniau nei kaime gyvenančios; berniukų grupėje tokio skirtumo nenustatyta. Apibendrinant HBSC tyrimo duomenis apie rūkymą, galima teigti, kad Lietuvos jaunoji karta gana anksti bando rūkyti. Berniukai rūko dažniau nei mergaitės, kurios palyginti su kitų šalių bendraamžėmis, rūko nedaug. Tačiau per pastaruosius ketverius metus rūkančių mergaičių skaičius augo taip pat sparčiai kaip ir berniukų. Tai rodo, kad galima tikėtis rūkančių moterų skaičiaus padidėjimo. AH ir alkoholio vartojimo paplitimas Absoliuti dauguma penkiolikmečių (PSO HBSC tyrimo programa, 1994-1998 m.) jau teigė, kad yra ragavę alkoholinių gėrimų (alaus, vyno, šampano, degtinės ar kt.). 1998 m. apklausoje 12,2 proc. berniukų ir 6,0 proc. mergaičių prisipažino, kad reguliariai (kasdien arba kelis kartus per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus. Tokių moksleivių procentas sparčiai didėja nuo 11 iki 15 metų, todėl tarp penkiolikmečių berniukų jis pasiekia 18,1 proc. ir tarp mergaičių – 10,5 proc. . Tik 14,3 proc. penkiolikmečių berniukų ir 13,3 proc. to paties amžiaus mergaičių (mažiau nei berniukų) teigė, jog niekada negeria alkoholinių gėrimų. Esminio skirtumo tarp mieste ir kaime gyvenančių moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo požiūriu nebuvo. 1998 m. apklausos duomenys, palyginus su analogiškais 1994 m. duomenimis, parodė alkoholinių gėrimų vartojimo tendenciją. Ryškesni skirtumai pastebėti nagrinėjant trylikamečių berniukų ir penkiolikmečių abiejų lyčių paauglių grupes: tokie paaugliai statistiškai patikimai dažniau pradėjo reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. 1998 m. Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad girtumo jausmą prisipažino patyrę 39 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių (p0,2) (Bačiulis V. ir kt., 2002 m.). Delyje iš 10215 vaikų nuo 5 iki 14 metų hipertenzija, kai AKS viršija 90 procentilę, nustatyta 11,9 proc. berniukų ir 11,4 proc. mergaičių [14], o Portugalijoje iš 889 vaikų nuo 5 iki 18 metų padidėjęs AKS nustatytas 5,2 proc. tirtųjų [35]. Paprastai vaikų hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis viršija 95 procentilę. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, įvairiose pasaulio šalyse arterine hipertenzija serga 1-3 proc. vaikų [12, 26, 60]. JAV, ištyrus 14686 juodaodžių ir baltaodžių vaikų nuo 10 iki 15 metų, arterinė hipertenzija nustatyta 1,1 proc. [50]. Indijoje, ištyrus didelį skaičių vaikų, arterinės hipertenzijos dažnis svyravo tarp 0,5 proc. ir 2,9 proc. N.K. Anand ir kt. [4], įvertinę 5000 vaikų nuo 5 iki 17 metų kraujospūdį, arterinę hipertenziją nustatė 0,5 proc. M. Verma ir kt. [60], išmatavę 2560 vaikų nuo 5-15 metų kraujospūdį, arterinę hipertenziją nustatė 1,1 proc. D. Laroia ir kt. [31], ištyrę 2073 vaikus nuo 5-14 metų, padidėjusį kraujospūdį rado 2,9 proc. Vokietijoje 21 apylinkėje, ištyrus 410 vaikų nuo 4 iki 18 metų, hipertenzija nustatyta 2,9 proc. [26]. Vaikų arterinio kraujospūdžio dydis susijęs su kraujospūdžiu jiems suaugus, ir didesnė tikimybė sirgti pirmine arterine hipertenzija [28]. Antrinė arterinė hipertenzija yra dažniausia (80 proc.) vaikų padidėjusio kraujospūdžio priežastis ir svarbus vaikų sergamumo ir mirtingumo veiksnys [19]. Neretai ji gali būti pagydoma, jei pašalinama priežastis. Vaikų arterinė hipertenzija tirta žymiai rečiau negu suaugusiųjų. Norint sėkmingai kontroliuoti arterinę hipertenziją, svarbu žinoti ligos priežastis, klinikos ir gydymo ypatumus. Nors antrinė hipertenzija vaikams yra dažnesnė, tačiau vaikai dėl pirminės arterinės hipertenzijos dažnai hospitalizuojami tyrimams. Nors antrinė hipertenzija vaikams yra dažnesnė, tačiau vaikai dėl pirminės arterinės hipertenzijos dažnai hospitalizuojami tyrimams. Moksliniai tyrimai rodo, kad pirminė arterinė hipertenzija žymiai dažniau diagnozuojama nutukusiems vaikams (13,7 proc.) lyginant su nenutukusiais (0,4 proc.) [60], ir ji reikšmingai koreliuoja su vaikų nutukimu ir su anamnezėje užfiksuotu nutukimo paveldėjimu [35; 52]. Nustatyta, kad vaikų kūno masės indeksas tiesiogiai koreliuoja su kraujospūdžiu jiems suaugus [28]. Nustatyta, kad vaikų kūno masės indeksas tiesiogiai koreliuoja su kraujospūdžiu jiems suaugus. Nutukusių vaikų buvo reikšmingai daugiau PAH grupėje negu AAH. Tai rodo, kad nutukimas ir didelis KMI yra vaikų pirminės hipertenzijos rizikos veiksnys. Medicinos literatūroje taip pat yra duomenų, kad anamnezėje užfiksuotas nutukimo ar hipertenzijos paveldėjimas yra svarbūs vaikų pirminės hipertenzijos veiksniai [35;49]. Nepakankama mityba reikšmingai dažniau nustatyta vaikams, sergantiems AAH (15 proc.), negu sergantiems PAH (2,3 proc.). Šie duomenys patvirtina, kad nepakankama mityba yra svarbus vaikų antrinės hipertenzijos požymis [7]. 1.4 Ankstyvo arterinės hipertenzijos išaiškinimo reikšmė ir galimybės Didelis Lietuvos gyventojų mirtingumas, sąlygojamas daugiausiai širdies ir kraujagyslių ligų, nemažėja per pastaruosius 20 metų, nors kaip tik per šį laikotarpį daugelis civilizuotų šalių (Japonija, JAV, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys) pasiekė labai gerų rezultatų šioje srityje. Kas gi lėmė šį progresą? Jau 5-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV pradėti ir gana greitai išplitę daugelyje civilizuotų šalių platūs epidemiologiniai tyrimai parodė tamprų ryšį ir tiesinę priklausomybę tarp širdies ir kraujagyslių ligų (IŠL, GSI, MI) ir kai kurių RV. Kaip pagrindinius galima įvardinti AH, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą ir rūkymą [10]. Antsvoris yra labiausiai AH skatinantis ir palaikantis RV. Jis yra bendriausias RV visoms LNL. Aktuali visuomenės sveikatos problema yra arterinė hipertenzija. Tai savarankiška patologinė būklė ir kartu vienas svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų somatinių rizikos veiksnių. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas skatina išeminės širdies ligos, galvos smegenų insulto, širdies bei inkstų nepakankamumo atsiradimą. Tiriant penkių Lietuvos rajonų 25-64 metų amžiaus gyventojus, arterinė hipertenzija (sistolinis kraujo spaudimas >160 mm Hg ir/arba diastolinis >95 mm Hg) buvo nustatyta 34,9 proc. vyrų ir 30,5 proc. moterų (MONICA programos duomenys). Arterinės hipertenzijos kontrolės būklė Lietuvoje buvo ir liko nepatenkinama [17]. Asmenims, turintiems AH, 7 kartus dažniau ištinka GSI, 2 kartus dažniau MI, 1,5 karto – krūtinės angina ir 3,5-5,4 kartus kitos IŠL (ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ir kt.). Rizika susirgti šiomis ligomis ir nuo jų numirti ypač padidėja, kai be AH yra dar vienas ar du pagrindiniai IŠL rizikos veiksniai. Rūkymas ir AH kartu padidina riziką susirgti IŠL 4,5 karto, o visi trys drauge esantys RV (rūkymas, AH, padidintas cholesterolio kiekis) padidina riziką susirgti IŠL (krūtinės angina, MI, širdies nepakankamumu) net 16 kartų [10]. Šiaurės Karelijos programos esmę sudarė ankstyvas AH išaiškinimas, efektyvus reguliavimas, kontrolė ir kitų LNL RV korekcija. Programos rezultatai akivaizdūs. 1995 m. duomenimis, labai sumažėjo bendras Suomijos gyventojų mirtingumas, o ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų [5]. 2 lentelė. 35-64 m. amžiaus vyrų ir moterų mirtingumas Suomijoje ir Šiaurės Karelijoje 1969-1971 m. ir 1993-1995 m. Priežastys Mirtingumas 100000 gyventojų Suomija Š. Karelija vyrai moterys vyrai moterys Bendras mirtingumas 1969-1971m. 1272 475 1509 501 1993-1995m. 700 280 833 311 Pokyčio % -45,0 -41,1 -44,8 -37,9 Nuo IŠL 1969-1971m 465 82 672 118 1993-1995m 175 28 237 37 Pokyčio % -62,4 -65,9 -64,7 -68,6 Nuo smegenų kraujagyslių ligų 1969-1971m 93 69 90 65 1993-1995m 40 23 47 32 Pokyčio % -57,0 -66,7 -47,6 -50,8 AH paplitimas tarp Lietuvos suaugusių žmonių yra gana aukštas – 57,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų nustatytas padidėjęs kraujospūdis (AKS>140/90 mm Hg) [55]. Mirties priežasčių struktūroje per 1970-1997 m. mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų santykinai kitų priežasčių atžvilgiu padidėjo nuo 46,4 proc. iki 55,3 proc. Nuo 45 m. šioje struktūroje svarbiausią vietą užima kaip tik šios ligos ir jų daugėja senstant [17]. 2 pav. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra (%) 1997 ir 2007 m. (šaltinis: Statistikos Departamento prie LR Vyriausybės duomenys; peržiūrėta LSIC, 2009) Profilaktiškai norint kraujospūdį reguliuoti, jį reikia nuolat kontroliuoti. Gydymo efektyvumo rezultatus lemia reguliarus kraujo spaudimo patikrinimas. Galima drąsiai tvirtinti, kad suaugusių žmonių arterinės hipertenzijos pradžia yra vaikystėje ir paauglystėje. Jau seniai buvo įrodyta, kad padidėjęs AKS nulemia trumpesnę gyvenimo trukmę ir yra galvos smegenų insulto, miokardo infarkto rizikos veiksnys [55]. Būtina veikti visuomenę, ją mokyti, stiprinti sveikatą, kovoti su žalingais įpročiais, siekiant užbėgti už akių visiems RV, taip pat ir AH atsiradimui. Vienas svarbiausių AH kontrolės visuomenėje užtikrinimo veiksnių yra mokymas (sergančiųjų, gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bei pačios visuomenės). AH kontrolės strategijos pagrindą šiuo atveju sudaro pirminė profilaktika, tada ankstyvas AH diagnozavimas, atliekami tyrimai bei gydymas ir stebėjimas [29]. Pirminė profilaktika daug pigiau nei AH gydymas, be to gydymas trunka visa gyvenimą, o vaistai yra brangūs turi šalutinį poveikį, o dažnai ir efektyviai (tinkamai) nesureguliuoja AKS. Moksliškai yra įrodyta, jog AH rizikos veiksnių valdymas (pirminė profilaktika) duoda labai gerų rezultatų. Pirminė profilaktika gali būti organizuojama remiantis dviem skirtingom strategijom – padidėjusios rizikos ir populiacine strategijomis. Pirmuoju atveju profilaktinės priemonės taikomos asmenims, kuriems jau yra nustatyti AH rizikos veiksniai (ši strategija apima RV vertinimą, ištyrimą bei poveikio priemonių rizikos grupei parinkimas ir taikymas). Populiacinė strategija – tai visuomenės sveikos gyvensenos ugdymas siekiant sumažinti vidutinį populiacijos AKS bei išvengti AH rizikos veiksnių atsiradimo (atitinkama teisinė bazė, sveikatos ugdymas bei mokymas, sudarytos palankios ir palaikančios aplinkos sąlygos, teigiamai veikiančios sveiką gyvenseną) [29]. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, jog taikant pirminės profilaktikos priemones, AH rizikos veiksniai gali būti labai sėkmingai valdomi. Kūno svorio kontrolė. Sveika mityba (speciali dieta gali padėti sumažinti AKS 5-20 mm Hg, sumažinus kūno masę 10 kg) ir pakankamas fizinis aktyvumas (įrodyta, kad palaipsniui mažinant kūno svorį mažėja ir AKS bei sergamumas AH; JAV atliktų tyrimų duomenimis, sergamumas AH po 7 metų poveikio grupėje buvo 18,9 proc., o kontrolinėje – 40,5 proc.) padeda reguliuoti kūno masę, o tuo pačiu ir AKS [29]. Na vartojimo ribojimas. Na kiekis paros maisto davinyje tiesiogiai susijęs su kraujo spaudimu. PSO ekspertai rekomenduoja suaugusiam vidutinio kūno sudėjimo žmogui suvartoti ne daugiau kaip 5 g. druskos per parą. Apribojus druskos kiekį iki rekomenduojamos AKS sumažinamas iki 2-8 mm Hg ). [29]. K, Ca, Mg vartojimo didinimas. K, Ca, Mg trūkumas paros maisto davinyje gali didinti AKS. PSO rekomenduoja vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių, turinčių K. Kadangi mokslininkai dėl papildų teigiamos įtakos dar nėra priėję vieningos nuomonės, rekomenduojama vartoti vaisius ir daržoves, o ne papildus [29]. Fizinio aktyvumo didinimas. Fiziškai aktyvūs asmenys turi mažesnį AKS ir mažesnę riziką susirgti AH nei neaktyvūs, o fizinis aktyvumas gali sumažinti AKS 4-9 mm Hg. PSO ekspertai rekomenduoja užsiimti vidutinio aktyvumo fizine veikla kasdien, trunkančia ne trumpiau nei 30-60 min. [29]. Alkoholio vartojimo ribojimas. Nustatytas J formos priklausomybės ryšys tarp AKS ir alkoholio vartojimo. Rekomenduojama vyrams suvartoti ne daugiau kaip 2 SAV (santykinį alkoholio vienetą, kuris prilyginamas 40 g. degtinės, taurei vyno ar 10 g. spirito), o moterims ne daugiau 1 SAV per parą. AH pasireiškimo rizika pradeda didėti, kai suvartojama 3 ir daugiau SAV per parą. Apribojus alkoholio vartojimą iki rekomenduojamos normos AKS sumažėja 2-4 mm Hg [29]. Taip pat labai svarbūs bei paminėtini rizikos valdymo veiksniai, kurie daro įtaką AH išsivystymui, yra metimas rūkyti, streso valdymas, cukrinio diabeto kontrolė bei sočiųjų riebalų rūgščių ir Cl kiekio mažinimas [29]. Pagrindinis AH gydymo tikslas – maksimaliai sumažinti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką koreguojant visus nustatytus (aukščiau išvardintus bei rūkymą, dislipidemiją, cukrinį diabetą) RV, ar susijusias klinikines būkles mažinant AKS. AH mažinamas iki 140/90 mm Hg, o jei toleruojama, tuomet ir iki žemesnių lygių visiems asmenims, sergantiems AH [18]. Beje, sergantiems cukriniu diabetu, rekomenduojama AKS sumažinti iki 130/80 mm Hg. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tik nedidelė dalis AH sergančiųjų gydosi efektyviai, todėl ypatingai svarbus yra pacientų mokymas. Gali būti organizuojami individualūs ar grupiniai mokymai, savitarpio pagalbos grupių kūrimas (klubų) arba švietimui bei mokymui panaudojamos žiniasklaidos priemonės. Aštuntame XX a. dešimtmetyje vaikams kraujospūdis būdavo matuojamas tik siekiant nustatyti antrinę hipertenziją. Šiandien jis matuojamas rutiniškai, siekiant nustatyti AH vaikams, kurie nesiskundžia jokiais simptomais. Toks išplėstas stebėjimas parodė, jog saikingas kraujospūdžio pakilimas pasitaiko dažniau, nei manyta iki šiol (1-3 proc.). Ligos pasireiškimo dažnis kinta priklausomai nuo amžiaus, svorio bei genetinės predispozicijos. 0,2 proc. naujagimių stebimas kraujospūdžio pakilimas, per pirmą gyvenimo dešimtmetį šis procentas išauga iki 1 proc., ir dar labiau didėja paauglystėje. Paaugliams dažniausiai nustatoma pirminė hipertenzija. Vaikams iki 10 metų dažniau pasitaiko antrinė hipertenzija, nors gali būti ir pirminė [5]. Rekomenduojami kraujospūdžio lygio standartai nesiskiria atsižvelgiant į rasę ar tautybę. Nors ankstesni tyrimai rado ryškius skirtumus tarp azijiečių ir kitų rasių atstovų kraujospūdžio, šiuo metu šie skirtumai laikomi statistiškai nereikšmingi. Tyrimų, nagrinėjančių kraujospūdžio skirtumą tarp abiejų lyčių, rezultatai labai prieštaringi, kartais randamas šis skirtumas laikomas statistiškai nepatikimu. Nors iš esmės AH yra didelė visų populiacijų sveikatos problema, tačiau pasaulyje daugiausiai atliekama suaugusių žmonių AH epidemiologinių tyrimų, deja, vaikų ir paauglių AH tirta rečiau, todėl mus pasiekia tik nedaug informacijos apie panašiomis sąlygomis atliktus įvairių etninių grupių vaikų ir jaunuolių tyrimus [48]. Įvairios studijos pateikia labai skirtingus duomenis apie vaikų arterinės hipertenzijos paplitimą. Tai priklauso nuo kraujospūdžio matavimo metodikų, geografinių ypatumų ir nuo kraujospūdžio vertinimo kriterijų [39, 40]. Pagal PSO Vaikų kraujospūdžio analizės darbo grupės (1987) normas AKS tarp 90 ir 95 procentilių vertinamas kaip didelis normalus, o arterinė hipertenzija diagnozuojama, jei AKS viršija 95 procentilę, išmatavus tris kartus per dvi savaites [44]. Vaikų arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai AKS viršija 95 procentilę. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, įvairiose pasaulio šalyse arterine hipertenzija serga 1-3 proc. vaikų [6]. Kauno medicinos universitete 1977-1995 metais buvo ištirta daugiau kaip 20 tūkst. 7-18 metų vaikų ir paauglių. Padidėjęs kraujospūdis diagnozuotas, jei jis viršijo 90 procentilę. Naudojant tokį kriterijų, 15,9 proc. Lietuvos berniukų ir 15,0 proc. mergaičių nustatytas padidėjęs AKS [39]. Nauji tyrimai (AKS ambulatorinis monitoringas) rodo, kad daugeliui vaikų (44-88 proc.), pirmą kartą matuojant AKS, būna taip vadinamoji „baltojo chalato hipertenzija“ [46, 47]. Todėl akivaizdu, kad po pakartotinų matavimų pastoviai padidėjęs AKS būtų žymiai mažesniam procentui vaikų. Tačiau „baltojo chalato hipertenzija“ gali būti svarbus pirminės AH prognostinis veiksnys. Nustatyta, kad „baltojo chalato hipertenzija“, vaikams augant, dažniau virsta pirmine arterine hipertenzija palyginus su vaikais, kurių AKS buvo normalus [48]. Autoriai, ištyrę 1068 mokyklinio amžiaus vaikus, „baltojo chalato hipertenziją“ nustatė nuo 5,6 iki 8,7 proc. tirtųjų. Juos ilgai stebint nustatyta, kad 23,3 proc. vaikų pasireiškė ribinė (didelis normalus AKS – tarp 90-95 procentilių) arba pirminė AH. Tuo tarpu vaikams, kurių AKS buvo normalus, pirminė AH pasireiškė tik 2,1 proc. nustatyta, kad vaikų AKS dydis yra susijęs su kraujospūdžiu jiems suaugus ir jie turi didesnę tikimybę sirgti pirmine AH [27]. Pastaraisiais metais bandoma įvertinti sistolinės AH svarbą. Sistolinė AH dažniau diagnozuojama vaikams negu suaugusiems. Sistolinė AH susijusi su kairiojo skilvelio masės padidėjimu, todėl ji turi būti tinkamai gydoma, nors diastolinis AKS ir normalus [62]. Tyrimai rodo, kad vaikų pirminė AH dažnesnė negu iki šiol manyta [15]. Pirminė AH dažniau nustatoma vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams. Vaikų arterinio kraujospūdžio dydis, susijęs su kraujospūdžiu jiems suaugus [24]. Tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų pirminės hipertenzijos pasireiškimui svarbią reikšmę turi paveldimumas. Vaikai, kurių abu tėvai serga pirmine AH turi didesnę riziką susirgti šia liga. Beveik pusei vaikų, sergančių besimptome AH nustatoma šios ligos šeiminė anamnezė. Antrinė arterinė hipertenzija yra dažniausia (80 proc.) vaikų padidėjusio kraujospūdžio priežastis ir svarbus vaikų sergamumo ir mirtingumo veiksnys. Neretai ji gali būti pagydoma, jei pašalinama priežastis [5]. AH kontrolės situacija Lietuvoje (ankstyvas nustatymas ir vėlesnis reguliavimas, norminimas) yra labai bloga. Tikrą situaciją atspindi daugelį metų vykdoma CINDI programa, remiantis kurios 2007 m. atlikto tyrimo rezultatais, tiriant LNL rizikos veiksnių paplitimą tarp Lietuvos kaimiškųjų rajonų gyventojų buvo nustatyta, kad AH paplitimas tarp vyrų buvo didesnis nei tarp moterų (atitinkamai – 60,3 proc. ir 44,6 proc.). Hipercholesterolemija nustatyta pusei tirtųjų. Nutukusių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų. Metabolinis sindromas nustatytas 15,1 proc. vyrų ir 21,5 proc. moterų. Labai skyrėsi vyrų ir moterų rūkymo (atitinkamai – 47,5 proc. ir 18,1 proc.) ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo (26,7 proc. ir 3,1 proc.) dažnis. Dauguma gyventojų laisvalaikiu buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. Senstant didėjo arterinės hipertenzijos, hipercholesterolemijos, nutukimo ir metabolinio sindromo paplitimas. Rūkymas ir nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas buvo dažnesni tarp jaunesnio nei tarp vyresnio amžiaus žmonių. Su amžiumi laisvalaikiu fiziškai aktyvių žmonių dalis didėjo [20]. Lietuvos moksleivių populiacijoje, pasak prof. A. Zaborskio, padidėjusį AKS turi 13 proc. moksleivių, tačiau pvz., Klaipėdos apskrities ASPĮ BPG ir pediatrų pateiktų duomenų analizė rodo, kad padidintą AKS BPG apylinkėse turi 0,7 proc. vaikų ir 0,3 proc. – pediatrų apylinkėse. Prof. A. Baubinienė [10] nurodo keletą priežasčių, įtakojančių žemą padidėjusio AKS nustatymą vaikų tarpe: 1. Netaisyklingas AKS matavimas nenaudojant pagal amžių pritaikytų manžečių. 2. Netinkamas normos vertinimas. Lietuvoje privaloma vadovautis lentele, sudaryta remiantis AKS išsidėstymu decilėmis įvairiose amžiaus grupėse (4 lentelė). Tokią lentelę privalo turėti ASPĮ darbuotojai po ranka ir ja griežtai vadovautis – tai garantuotų nepavėluotą arterinio kraujospūdžio pakilimo nustatymą bei tolesnį vaiko stebėjimą. 3. ASPĮ darbuotojai nėra linkę matuoti AKS, jei to neprašo pacientas [10]. Padidėjusio kraujospūdžio normatyvai vaikams ir paaugliams Kraujospūdis didėja vaikui augant ir bręstant. Normalus naujagimių kraujospūdis paprastai nesiekia 80/50 mm Hg. Vaikams iki 4 metų arterinis kraujospūdis neturėtu viršyti 108/75 mm Hg ribos. Kiekviena populiacija paprastai naudoja savo standartinę lentelę, kurioje pagal vaikų amžių nurodomos normos absoliučiais dydžiais. Lietuvoje yra dr. J. Bojarsko su bendraautoriais sudaryta lentelė [12]. 3 lentelė. Vaikų ir paauglių hipertenzijos klasifikacija pagal AKS (pagal J. Bojarską) Amžius (metais) I laipsnio hipertenzija Nežymus AKS padidėjimas (90-94 procentiliai) AKS mm Hg II laipsnio hipertenzija Padidėjęs AKS (95-99 procentiliai) AKS mm Hg III laipsnio hipertenzija Žymiai padidėjęs AKS (>99 procentiliai) AKS mm Hg Sistolinis AKS Diastolinis AKS Sistolinis AKS Diastolinis AKS Sistolinis AKS Diastolinis AKS 106 - 8-30 parų - - 104-109 - >110 - 118 >82 3-5 metų 108-115 70-75 116-123 76-83 >124 >84 6-9 114-121 74-77 122-129 78-85 >130 >86 10-12 122-125 78-81 126-133 82-89 >134 >90 13-15 130-135 80-85 136-143 86-91 >144 >92 16-18 136-141 84-91 142-149 92-97 >150 >98 Pirminės AH susiformavimui turi įtakos nemažai veiksnių: paveldėjimas (tėvai serga hipertonija, kraujagyslių ligomis), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, neracionali mityba. Pirminė hipertenzija – nežinomos etiologijos ilgalaikis AKS padidėjimas be kurio nors organo pirminio pažeidimo, diagnozuojama 10 proc. vaikų. Paprastai vaikams iki 10 ar 14 metų, kurių kraujospūdis stabiliai padidėjęs, nustatoma antrinė hipertenzija. Antrinė hipertenzija – sergant inkstų, endokrininės sistemos, širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligomis, yra padidėjęs AKS, diagnozuojama 90 proc. vaikų, iš jų 78 proc. dėl inkstų ar inkstų kraujagyslių patologijos. Vyresni paaugliai dažniau serga pirmine AH. Pirminė AH gali būti paveldima. Įrodyta, kad jei vienam iš tėvų yra padidėjęs kraujospūdis, tikimybė, kad jų vaiko kraujospūdis taip pat bus padidėjęs, didėja iki 57 proc. Kai abu tėvai serga hipertenzija, net iki 75 proc. jų vaikų taip pat serga šia liga [55]. AH išsivystymui turi įtakos šie rizikos veiksniai: • antsvoris, kuris padidina riziką 2-6 kartus; • valgomosios druskos vartojimas viršijant fiziologinį poreikį, kuris yra 3-5 g per dieną; • gausus alkoholio vartojimas; 10 proc. AH atvejų susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu; • fizinio aktyvumo stoka; • paveldimumas, kurio, deja, negalima paveikti, bet jį visada būtina išsiaiškinti ir ypač kruopščiai reguliuoti esamus kitus RV, kad bent tokiu būdu mažėtu rizika. Abiejų tėvų AH padvigubina riziką vaikams [10]. Moksleiviai kasmet tikrinami profilaktiškai, o tai sudaro galimybę išaiškinti ir dispanserizuoti sergančius lėtinėmis ligomis, išaiškinti rizikos veiksnius bei juos koreguoti. Siekiant pagerinti rizikos veiksnių išaiškinimą, mokyklų med. punktai turi glaudžiai bendradarbiauti su šeimos gydytojais bei derinti profilaktinį bei gydomąjį darbą. Literatūros analizė leidžia tvirtinti, kad AH paplitimas įvairių šalių vaikų populiacijose yra gana skirtingas. Todėl kiekviena šalis nusistato savo AKS normą atskiroms amžiaus grupėms, remdamasi AKS pasiskirstymu decilėse. Tiriant reprezentacinę Lietuvos vaikų populiaciją, prof. A Zaborskio vadovaujama grupė, naudodama standartizuotą AKS matavimo metodiką, nustatė, kad AH serga 13 proc. vaikų nuo 7 iki 18 m. amžiaus. Tai daugiau nei 10 kartų viršija šeimos gydytojų ir išlikusių apylinkių pediatrų savo žinioje turimų vaikų su AH skaičių. Tokia situacija paaiškina didelį suaugusiųjų AH paplitimą jau esant ir organų pakenkimams ir atitinkamai žemą kontrolės efektyvumą, t.y. prastą AKS normalizavimą. 2. TIRIAMOJI DALIS 2.1. Tyrimo metodika Norint išsiaiškinti realią padėtį mokykloje, buvo parengta anketa, kurios tikslas – išsiaiškinti RV, turinčius įtakos AKS padidėjimui. Anketinė apklausa buvo vykdoma darbo autorės, o anonimines anketas moksleiviai pildė klasėje. Iš viso buvo užpildytos 432 anketos. Anketos pavyzdys pateikiamas 1-ame priede. 2002-2007 m. išsamus arterinio kraujo spaudimo matavimas ir vertinimas Jau daug metų Lietuvoje atliekama kasmetinė vaikų ir paauglių sveikatos patikra. Kasmetinė moksleivių patikra atliekama ir Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijoje, kurių metu įvertinami fiziniai duomenys, regėjimas, klausa, matuojamas AKS. Tokių patikrinimų metu padidėjęs arterinis spaudimas praktiškai nebuvo konstatuotas. Kadangi lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika Kaltinėnų bendruomenėje vykdoma nuo 1998 m., atkreiptas dėmesys ir į vaikų bei paauglių arterinį kraujo spaudimo matavimo svarbą. 2000 m. padidėjęs kraujo spaudimas buvo nustatytas dviems moksleiviams, o 2001 m. – keturiems. Todėl nuo 2002 m pradėtas kasmetinis išsamus AKS matavimas ir vertinimas. AKS matavimai yra atliekami remiantis AKS matavimo taisyklėmis ir pripažinta metodika. Rezultatai vertinami pagal dr. J. Bojarsko lentelę (žr. 27 psl.). Standartinė AKS matavimo metodika: • geriausia matuoti netiesioginiu auskultaciniu būdu; • matuojama gyvsidabrio ar spyruokliniu sfigmomanometru; • pripučiamos manžetės plotis: 2-5 metų vaikams – 9 cm; 10-12 metų – 10 cm; 13-16 metų – 12-14 cm (10-16 metų vaikų AKS matuoti tinka ir standartinė 13x26 cm manžetė); • vaikas, kuriam matuojamas AKS, turėtu būti 10-15 min. pailsėjęs. Nepatartina AKS matuoti po fizinio lavinimo pamokų ar kitos fizinės veiklos. Matuojama sėdint. Manžetė ant dešinės rankos uždedama taip, kad jos apatinis kraštas būtų per 2 cm nuo vidinio alkūnės linkio. Guminės manžetės dalies centras turi būti ties žąsto arterija. Matuotojas čiuopiamas stipininės arterijos pulsas ir pučiamas oras į manžetę, kol išnyksta pulsas ir dar 20-30 mm virš pulso išnykimo ribos. Po to fonendoskopo galvutė pridedama ties alkūnės linkiu ir auskultuojami tonai. • bazinis kraujospūdis matuojamas ryte, kol vaikas dar lovoje ir nevalgęs; • sistoliniu AKS laikomas kraujospūdis atsiradus pirmiesiems auskultaciniams tonams (1 Korotkovo tonų fazė, diastolinis AKS – visiškai išnykus tonams (V fazė); • kraujospūdį būtina matuoti du kartus 2 mm Hg tikslumu, kas kartą užrašant sistolinio ir diastolinio AKS dydžius; apskaičiuojamas matavimų vidurkis. PSO siūlo didesnį nei 95 procentiliai AKS laikyti žymiai padidėjusiu, o 90-94 procentilių AKS – padidėjusiu, mažesnį nei 5 procentiliai – labai sumažėjusiu, o 6-10 procentilių AKS – sumažėjusiu. [12, 62]. Kiekybinis anketinis tyrimas Pagal antrą tyrimo uždavinį tyrimo duomenys rinkti 2008 m. anketinės apklausos būdu. Anketos įvade nurodytas anketos tikslas, reikšmė, trumpa anketos pildymo instrukcija bei anketos anonimiškumo garantija, kuri leidžia respondentui laisvai reikšti savo nuomonę. Anoniminė anketa sudaryta iš 18 klausimų, kurie apima AKS matavimą, vaistų vartojimą, žalingus RV, moksleivių požiūrį į fizinį aktyvumą bei laiko praleidimą prie kompiuterio, televizoriaus ir kitus klausimus (1 priedas). Respondentai supažindinti su anketa, paaiškintas tyrimo tikslas, uždaviniai. Gautas sutikimas bendradarbiavimui. Respondentų atrankos metodas Anoniminė anketinė apklausa buvo vykdoma Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio A. Stulginskio gimnazijoje. 2008 m. tyrimo anketinėje apklausoje iš viso dalyvavo 432 moksleiviai nuo 7 iki 18 metų amžiaus. Viso mokykloje mokosi 536 moksleiviai. Klasių atrankai panaudota netikimybinė paprasta ištisinė atranka [25]. Statistinė duomenų analizė Tikrintas kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį. Reikšmių pasiskirstymo panašumas į normalųjį vertintas vizualiai (grafiškai) ir naudojant Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų (K-S Z=2,23; p0,05 – statistiškai nereikšmingi; kai p 1-5 metus 0 2 (3,4) 5 (16,7) 8 (6,83) niekada 0 7 (12,1) 0 7 (5,98) Iš viso 29 (100,0) 58 (100,0) 30 (100,0) 117 (100,0) χ²=20,114, lls=6, p=0,003, Atlikta statistinė analizė rodo, kad paskutinį kartą AKS mokiniams dažniausiai buvo matuotas per pastarąjį pusmetį: 11 metų amžiaus apklaustųjų – 82,8 proc., 15 metų – 81,0 proc. ir 18 metų amžiaus – 76,7 proc. (viso 94 vaikams). 17,2 proc. 11 metų amžiaus moksleivių nurodė, kad AKS buvo matuotas prieš pusmetį ar metus, o 16,7 proc. 18 metų amžiaus moksleivių – daugiau nei prieš 1-5 metus. 12,1 proc. apklaustų penkiolikamečių moksleivių teigia, kad jiems AKS iš viso niekada nebuvo matuotas. 7 lentelė. Gydytojo padidinto AKS konstatavimo dažnis moksleivių tarpe Padidėjęs AKS Amžius Iš viso 11 m. 15 m. 18 m. n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) taip 4 (13,8) 18 (31,0) 11 (36,7) 33 (28,2) ne 25 (86,2) 40 (69,09) 19 (63,33) 84 (71,8) Iš viso 29 (100,0) 58 (100,0) 30 (100,0) 117 (100,0) χ²=4,265, lls=2, p=0,119 Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiajai daliai apklaustų 11, 15, 18 metų amžiaus moksleivių (71,8 proc.) gydytojai nėra nurodę padidėjusio AKS. 18 metų amžiaus 36,7 proc. moksleivių, 15 metų amžiaus – 31,0 proc. ir 11 metų amžiaus – 13,8 proc. gydytojai yra konstatavę padidėjusį AKS (viso 28,2 proc.) (4 pav.). 4 pav. Mokinių su padidėjusiu AKS, kurį diagnozavo gydytojas, dažnis pagal amžių pasiskirstymas 4 paveiksle pavaizduotas vaikų pasiskirstymas pagal padidėjusį AKS, kurį diagnozavo gydytojas, dažnis pagal amžių. Kaip pateikta diagramoje, vyresnio amžiaus vaikų su padidėjusiu AKS buvo nustatyta daugiau nei jaunesnių. 8 lentelė. Vaistų nuo padidėjusio AKS vartojimo dažnis tarp moksleivių Vaistų vartojimas nuo padidėjusio AKS Amžius Iš viso 11 m. 15 m. 18 m. n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) taip 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (10,0) 3 (7,1) ne 29 (100,0) 58 (100,0) 27 (90,0)** 114 (92,2) Iš viso 29 (100,0) 58 (100,0) 30 (100,0) 117 (100,0) χ²=8,929, lls=2, p=0,012 Nustatyta statistiškai reikšminga vaistų priklausomybė nuo padidėjusio AKS vartojimo dažnio tarp 11 m., 15 m. ir 18 m. moksleivių (χ²=8,929, lls=2, p=0,012). Iš pateiktos 9 lentelės duomenų matome, kad 92,2 proc. 11, 15 ir 18 metų amžiaus apklausoje dalyvavusių moksleivių (viso 114 vaikų) nėra vartoję vaistų nuo padidėjusio AKS, kadangi, kaip buvo nustatyta iš ankstesnės duomenų, 92,2 proc. moksleivių gydytojai nėra nieko sakę apie padidėjusį AKS. Ir atitinkamai 7,1 proc. apklaustų šių tiriamų amžiaus grupių moksleivių yra vartoję vaistus nuo padidėjusio AKS. Apklausos duomenys rodo, kad visai nerūko 88,0 proc. tirtų 11, 15 ir 18 metų amžiaus moksleivių (5 pav.). Tačiau 13,8 proc. penkiolikamečių moksleivių prisipažino, kad rūko reguliariai, 5,2 proc. – retkarčiais, o tuo tarpu vienuolikamečiai šio žalingo įpročio dar neturi. 6,7 proc. 18 metų amžiaus moksleivių rūko reguliariai, retkarčiais – 3,3 proc. 5 pav. Rūkymo dažnis tarp moksleivių lyginant pagal amžių (χ²=6,792, lls=4, p=0,147) Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 9 penkiolikamečiai moksleiviai vidutiniškai per dieną surūko nuo 2-6 iki 10-15 cigarečių. 18 metų amžiaus grupėje vidutiniškai du moksleiviai per dieną surūko po 2 cigaretes. O vienuolikamečiai vaikai, remiantis anketinės apklausos duomenimis, nerūko visiskai. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingo amžiaus grupių moksleivių nebuvo nustatyta. 9 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp moksleivių lyginant pagal amžių Alkoholio vartojimas Amžius Iš viso 11 m. 15 m. 18 m. n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) nevartoju 28 (96,6)*** 19 (32,80) 6 (20,0) 53 (45,3) retkarčiais 1 (3,4) 31 (53,4)*** 22 (73,3)*** 54 (46,1) 1-2 kartus per savaitę 0 8 (13,8) 2 (6,7) 33 (28,2) Iš viso 29 (100,0) 58 (100,0) 30 (100,0) 117 (100,0) χ²=44,469, lls=4, p0,05 11-15 z=3,59, p 1 – 5 metus 4. Seniau nei prieš 5 metus 5. Niekada 4. Ar gydytojas yra kada nors sakęs, kad Jūsų AKS padidintas? 1. Ne 2. Taip 5. Ar Jūs kada nors vartojote vaistus nuo padidinto kraujospūdžio? 1. Ne 2. Taip 6. Jei taip tai kokius? .................................................................................................................................. 7. Kada paskutinį kartą Jūs vartojote vaistus nuo padidinto kraujospūdžio? 1. Per paskutines 2sav 2. 2 sav. – 1mėn. 3. 1 mėn.– 1 m 4. > 1m 8. Ar rūkote? 1. Taip, reguliariai 2. retkarčiais 3. Ne 9. Kiek vidutiniškai cigarečių surūkote per dieną? .................................................................................... 10. Kaip dažnai vartojate alkoholį? 1. nevartoju 2. retkarčiais 3. 1-2 per savaitę 11. Kada pirmą kartą paragavote alkoholio? ................................................................................................ 12. Ar dedate papildomai druskos į paruoštą maistą? 1. Niekada 2. Kai trūksta 3. Beveik visada net neragavęs 13. Ar sportuojate papildomai? 1. Ne 2. Tik fizinio lavinimo pamokose 3. Taip lankau sporto būrelį 4. Atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų 14. Kiek laiko per dieną žiūrite televizorių? 1. Nežiūriu 2. 1 – 3 val. 3. Daugiau nei 3 val. 15. Kiek laiko per dieną praleidžiate prie kompiuterio? 1. Nepraleidžiu 2. 1 – 3 val. 3. Daugiau nei 3 val. 16. Ar šeimoje yra sergančiu padidinto kraujospūdžio liga? 1. Ne 2. Taip 3. Nežinau 17. Jei serga, tai kuris iš šeimos narių? ............................................................. 18. AKS (mmHg) SISTOLINIS I ...... II .......... III .......... DIASTOLINIS I ...... II .......... III .......... 19. Pulso dažnis .............. 20. Ūgis .............. 21. Svoris ............. 22. KMI ............. Dėkojame Jums už nuoširdų dalyvavimą !

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!