Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą

Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą

Jau nuo senų laikų individas, gyvendamas gamtos prieglobstyje, turėjo stebėti gamtą, išmokti suprasti įvairius jos reiškinius, prisitaikyti, maitintis ir išgyventi. Senovės Lietuvoje, vyraujant pagonybei, žmonės mišką garbino ir laikė savo Dievu, o nematomi ir nenuspėjami gamtos reiškiniai pagonis baugino. Ilgainiui lietuvių požiūris į gamtą kardinaliai pasikeitė: iškilo pavojus žmogaus ir gamtos santykiams. Tačiau kodėl žmonijos požiūris į gamtos saugą kito ir kas tai lėmė?

Visų pirma, senovėje žmonės laikė gamtą sakralia, dieviškąja vieta. Lietuvių pagonys garbino medžius, žemę, gyvūniją, lietų, saulę ir mėnulį. Įvairios dievybės buvo atsakingos už gamtos gyvybės objektus: Perkūnas - žaibo ir griaustinio dievas, Žemyna - žemės ir derliaus deivė, Vėjopatis - pajūrio vėjo dievybė. Visi dievai ir deivės, buvo pagonių autoritetai, niekas nedrįsdavo paprieštarauti tam, kas šventa. Lietuviai tvirtai ir ištikimai tikėjo, jog gerbdami ir saugodami savo žemelę, jie bus apdovanoti dievybių malone. Tačiau po ilgo pagonybės gyvavimo, XIV amžiuje, senasis lietuvių tikėjimas pradėjo nykti. Siekdamas pakrikštyti Lietuvą ir atsikratyti nuolatinių kovų su krikščioniškomis valstybėmis, Jogaila ėmė kirsti miškus. Būtent apie šią problemą ir gamtos svarbą rašė XIX amžiaus antrosios pusės Romantizmo epochos lietuvių vyskupas, poetas, kalbininkas Antanas Baranauskas. Nuo pat jaunystės būsimą poetą žavėjo gražia gimtojo Anykščių krašto gamta. Tačiau kūrinyje ,,Anykščių šilelis” autorius atskleidžia ne tik teigiamą gamtos grožio pusę, bet ir žmonių daromą neigiamą įtaką jai: ,,Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, / Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti.” Svarbu paminėti, kad A. Baranauskas išskiria tris žmogaus vykdomus gamtos naikinimo etapus. Pirmą - po krikšto Jogaila iškirto mišką, siekiant sustabdyti pagonybės stabmeldystės tradicijas. Antrą - badas (maras) - bado metais žmonės naudojosi gamtos resursais norėdami išgyventi, tačiau tai alino kraštovaizdį. Trečią - carinės Rusijos priespauda Lietuvai tapus jos dalimi. Miškas, tai tautos nemirtingumo simbolis, kuriam nykstant, yra ir tautos dvasia. Dėl šių įvykių laikui bėgant žmogaus poreikiai ir vertybės žymiai keitėsi. Šiuolaikinis žmogus brangina bereikšmius, materialius daiktus. Taigi, laiko ir aplinkybių kaita skatino gamtos, miškų ir tikrojo tėvynės grožio apleidimą ir užmarštį. Senovėje žmonės garbino gamtą, laikė ją didžia, tačiau laikui ir aplinkybėms besikeičiant žmogus vis sparčiau tapo gamtos priešu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!