Altruizmas

4.1 Pagalbos motyvacija.......................................................................................................8
4.2 Teikiančiojo pagalbą pozicijos......................................................................................10
5. SOCIALINĖ BIOLOGIJA......................................................................................................11
IŠVADOS....................................................................................................................................13
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS..................................................................................14
ĮVADAS
Altruistinis elgesys –rūpinimasis kitais, nesiekiant sau iš to jokios naudos, kartais netgi aukojant savo sveikatą ar gyvybę kitų labui. (V. Kučinskas. „Socialinis darbas švietimo sistemoje“.200m.)
Pasaulio mokslinėje literatūroje altruistinio elgesio teorija aiškinama kaip „ meilė ir rūpinimasis kitais“ , „siekiamas kitiems gėrio, atsisakius naudos sau“ , „polinkis be atlygio aukotis kitų labui“ ir t.t. (J. Bryan ir P. London,1971; J. Sawyer, 1966; D. Campbell, 1965)
Vakarų mokslininkai(Zahn Waxler C., Ianotti R., Chap R. 1982) altruizmo sąvoką aiškina kaip paramą, norą kuo nors pasidalyti, atjausti, apginti, bendradarbiauti, prisiderinti vienam prie kito, nusileisti ir pan. Nors šios savybės nukreiptos kito asmens naudai, bet savo esme yra skirtingos ir gali būti nesusijusios.
Tai žmogaus vertybinių orientacijų sistema, kurios svarbiausias dorovinio vertinimo motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus ar socialinės bendrijos interesai. Altruizmo priešybė – egoizmas.
Altruizmas – aukščiausia socialinės asmenybės išsivystymo pakopa, žmogaus socialinio subrendimo rodiklis. Altruistai aukojasi tiek kolektyvo, tiek atskiro individo labui. Tačiau altruizmas turi būti sveikas, protingas. Jeigu altruistas atsisako savo gerovės vardan kito, jis daro žalą ne tik sau, bet ir aplinkai. Atsisakyti ne tik savo interesų, bet ir gerovės retsykiais, be abejo, yra neišvengiama... (Pedagogikos žodynas. 1993m. Vilnius)
1. ALTRUIZMAS – AUKŠČIAUSIAS ŽMONIŠKUMO VEIKSNYS
Vieni autoriai mano, kad altruizmas – specifinė žmogaus visuomeniškai besiformuojanti savybė Aronfread J. 1968); kiti – kad tai įgimtas pradas, kuris aktyvuojasi kaip genetiškai fiksuotos natūralios atrankos rezultatas būdingas žmogui. (D. Campbell, 1965, N. Hamilton, 1964.) A. Doyle (1982m.) tikėjo tuo, kad altruistinis elgesys gali būti socialinės strategijos dalis, padedanti individams užmegzti tarpusavio santykius, skatinti prieraišumą. Kiti (R. Snyder, 1960, L. Harwey, 1966, K. Madsen, 1979) teigė, kad altruistiniai, humaniški arba kongruentiniai (atitinkantys) santykiai tarp individų galimi tik tada, jeigu jie vienas kitą supranta, atjaučia, paguodžia, vienas kitam padeda ir taip toliau.
1.1 Altruizmas prasideda nuo vaikystės
Yra trys pagrindiniai vaikų vystimosi lygiai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!