Alkaloidai referatas

Alkaloidai yra dažniausiai augalinės prigimties, bet pasitaiko ir gyvūlinės kilmės, labai įvairios cheminės struktūros ir įvairiai veikiančios aktyvios medžiagos. Pavadinimas "alkaloidai" (vokiškai: alkaloide) pirmą kartą buvo paminėtas 1819 metais Vokietijos chemiko Carl Friedrich Wilhelm Meissner ir yra kilęs iš Lotynų šaknų: šarmų (kuris, savo ruožtu, kilęs iš arabų al-qalwī - "pelenų augalai ") ir graikiškos priesagos: -οειδής -"panašus". Tiksliai išvertus, tai būtų sakoma: panašus į šarmą junginys. Tačiau terminas atkeliavo į platų naudojamą tik po Oscar Jacobsen sukurto straipsnio, Albert Ladenburg chemijos žodyne, 1880 paskelbimo.
. Alkaloidai – aptinkami augaluose sudėtingi organiniai junginiai. Pastebėta, jog daugelis jų aptinkami labiau diferencijuotose augaluose bei kad sudėtiniai alkaloidai aptinkami aukštesnės evoliucijos pakopą užimančiose augaluose. Šie junginiai augaluose randami druskų pavidalu, ištirpę ląstelės sultyse. Šie organiniai junginiai - kenksmingosios medžiagos, plačiai vartojamos mokslinėje medicinoje, kaip labai svarbi vaistų grupė. Alkaloidų druskos, įvairių vaistų pavidalu specifiškai veikia organizmą: slopina spazminius skausmus, mažina kraujospūdį, stimuliuoja centrinę nervų sistemą.
Žmonija jau nuo senų senovės yra susijusi su nuodais. Nuodingi augalai egzistavo dar prieš žmonių erą, t.y. prieš atsirandant pirmajam žmogui. Pirmasis augalas, turintis savyje psichotropines medžiagas bei aprašytas gilioje senovėje, buvo aguona. Aguoną dar prieš 5 tūkstančius metų gydyme vartojo Šumerai. Gerai žinomas gydytojas ir filosofas Hipokratas žinojo apie aguonų sulčių veikimą, o indėnai žinojo kaip viskas vyksta pavartojus chinino žievės. Viename seniausiame medicininės literatūros šaltinyje – Egipto papiruse yra aprašyti kenksmingieji augalai, kuriuos žmonės vartojo kaip nuodus, o vėliau pritaikė juos vaistų gamybai. Jame yra minimi ir alkaloidai. Pirmasis vaistinis preparatas, buvo opiumas kuris buvo priskirtas ligoniui nuo garsaus mokslininko bei mediko Paracelso. Opiumas buvo labai pamėgtas preparatas jo praktikoje kurį jis vadindavo nemirtingumo akmeniu. Nemažiau įžymus yra mokslinikas prancūzas Bone, kuris 1797 metais išgavo gryną alkaloidą morfiną, panaudodamas opiumą. Kiek vėliau, tą patį atliko ir vaistininkas Zertiurneris, kuris morfiną ir pavadino Morfėjaus - sapnų dievo vardu.
Devynioliktas šimtmetis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!