Albinas Žukauskas

Studijavo Vilniaus universitete ir Varšuvos aukštojoje žurnalistų mokykloje, savo literatūrinį kelią pradėjo lenkų avangardinės grupės aplinkoje. Knygoje „Laikas ir žmonės" (1938) ryžtingai neigė meditacinėje lyrikoje įsigalinčią ramybės tonaciją, uždarą poetinę leksiką ir nugludintą poetinę frazeologiją, grąžindamas lietuvių poetinį mąstymą į agrarinės kultūros sferą. Jo eilėraščių knygos „Ilgosios varsnos" (1962), „Atodangos" (1971), „Poringės" (1978), „Senmotė" (1981), „Benamė meilė" (1983) įvedė į poeziją tokius turtingus kalbos klodus, kokių nėra buvę XX a. lietuvių lyrikoje. Tai tipiškas realistinės buitinės prozos žodynas. Tokia pat ir sintaksė: tai paprastas ir laisvas šnekamosios kalbos tonas, kurio nevaržo melodingi vinguriavimai, retorinių figūrų žaismas. Tokia stilistika dygo iš Dzūkijos krašto liaudies kalbos žodžių, sintaksinių junginių, intonacijų.
Ir savo pradžiai -
Lig juostos nusilenksiu."
Verlibras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!