Akcentologija kalboje

„Užtenka šešerių metų, kad žmogus išmoktų bet kurią svetimą kalbą, ir neužtenka viso gyvenimo išmokti gimtajai.“ – Volteras .
“Aukójimu”, “Nostálgija”, “Andrejumi Rubliovu”. Mùs ãlina technològijos, greĩtis,
skubė́jimas, õ sustóti, ilgaĩ kontempliúoti vaĩzdą ir̃ mąstýti – didžiùlė prabangà.
Originalas
Kirtis ir priegaidė
Kirtis ir priegaidės – fonetinės kategorijos, todėl glaudaus ryšio esama tarp akcentologijos ir fonetikos (šias kalbotyros sritis sieja ir eksperimentiniai kirčio bei priegaidžių tyrimai). Prozodiniai elementai taip pat aptartinì fonologijos požiūriu, nes jie – fonologiškai reikšmingi žodžių bei fonemų požymiai, padedantys skirti žodžius (plg. gìria ir giria, kìlimas ir kilìmas, áušta “vėsta” ir aũšta”švinta”). Jèi kirtis ar priegaidės tampa pagálbinėmis žodžių darybos (kaitybos) priemonėmis, jų vaidmenį kalboje tiria kita kalbotyros šaka – morfologija.
Kirtis. Dažniausiai kirtis apibūdinamas kaip vieno kurio nors žodžio skiemens išryškinimas kitų skiemenų atžvilgiu. Ryškiau tariamas skiemuo vadinamas kirčiuotu, kiti skiemenys – nekirčiuotais. Būna kairinis, dešininis ir riestinis kirčio ženklas. Dešininis dar kitaip vadinamas tvirtaprade, o riestinis tvirtagale priegaide. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, vengrų kalbose - pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų - priešpaskutiniame, gvaranių - paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose, beto lietuvių kalboje kirtis nėrà vien tik skiemens ypatybė. Jis priklauso visam žodžiui. Kirtis – akcentinis žodžio kontūras, plg.
Pã- sa – ko – ji – mas nos – tãl – gi – ja gar – ve- žỹs
Vieno žodžio skiemuo sudaro šio kontūro viršūnę ( pã-, -tãl-, -ž̃ys). Tradiciškai jis ir vadinamas kirčiuotu skiemeniu. Kadangi akcentinis kontūras apima visą žodį, o ne jo dalį, tikslingiau žodžio skiemenis skirstyti ne i kirčiuotus ar nekirčiuotus, o į viršūninius ir neviršūninius. Taĩgi moksliniu požiūriu terminas kirčiuotas ( nekirčiuotas) skiemuo nėra labai tikslus ir vartojamas tik iš tradicijos.
Kirtis – sudėtingas fonetinis reiškinys, apibūdinamas iš karto keliais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!