Mūsų kalba yra be galo sudėtinga, archajiška ir unikali. Kaip ir daugelį kalbų, ją sudaro sudėtinga sistema, kurią ne taip lengva suprasti. Po kaulelį savo kalbą galime narstyti pasitelkę tam tikrą kalbotyros discipliną (tai priklauso nuo to, kokį kalbos aspektą pasirenkame). Štai, pavyzdžiui, jei mus domins kalbos dalys, žodžių dalys ir afiksų reikšmė, mes rinksimės morfologiją1, jei užsigeisime nagrinėti lietuvių kalbos fonemas, garsus, pasitelksime fonetikos2 mokslą, o jei parūps kalbos leksika3 į pagalbą pasikviesime panelę leksikologiją4, ir t.t. Kiekvienas mokslas, nagrinėjantis mūsų kalbą tam tikru aspektu, yra be galo svarbus ir be jo neįmanomas visapusiškas kalbos supratimas. Visos šios kalbotyros disciplinos siejasi į sistemą ir jei pažeidžiama bent viena iš jų - pažeidžiama visa kalbos sistema. Štai kodėl, pavyzdžiui, mokydamiesi morfonologijos5 negalime žiūrėti pro pirštus į kirčiavimą.
• ir kt.
Daug sudėtingesnis laisvojo kirčio kalbų kirčiavimas, kuriam taip pat priklauso ir lietuvių kalba. Toks kirčiavimas yra susijęs su morfologija ir leksika, todėl priklauso ne fonologijai, o morfonologijai, tiksliau tariant, specialiai jos šakai akcentologijai. Akcentologija – laisvojo kalbos kirčio ir priegaidžių funkcionavimo mokslas, morfonologijos sudedamoji dalis.6 Lietuvių kalbos akcentologija yra labai sudėtinga ir kartu dėsninga. Norint išmokti taisyklingai kirčiuoti, reikia susipažinti su pagrindiniais kirčiavimo dėsniais.
Šiame referate bandysiu aptarti ≈100 žodžių apimties tekstelio kirčiavimą7, kurio pagalba turėtų atsiskleisti tie pagrindiniai kirčiavimo dėsniai, o gal net tam tikri nedėsningumai.
II. DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS
1. PIRMINIAI (PAPRASTIEJI) DAIKTAVARDŽIAI
Visi lietuvių kalbos daiktavardžiai yra skirstomi į keturis kirčiavimo tipus, kuriuos paprasčiau vadiname kirčiuotėmis. Remdamiesi daugiskaitos naudininku (arba kilmininku) ir daugiskaitos galininku nustatoma daiktavardžio kirčiuotė. Šie linksniai nepasirinkti atsitiktinai. Kadangi kirčio vieta daugiskaitos galininke priklauso nuo antrojo nuo galo skiemens kiekybės ir ilgojo skiemens priegaidės, iš galūnėje kirtį turinčio daugiskaitos galininko aišku, kaip kirčiuoti vienaskaitos galininką, kurio kirtis visuomet kamiene8, pavyzdžiui, jei dienàs, tai diêną, jei butùs, tai bùtą. Jei daugiskaitos galininke žodis kirčiuojamas antrame nuo galo skiemenyje, t.y. tvirtapradiškai, tai ir...
Šį darbą sudaro 5102 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!