A.Kamiu Sizifo mitas

1.Autoriaus biografija................................................................................................................................
2.“Sizifo mitas“......................................................................................................................................
3.Refleksija .......................................................................................................................
II.LITERATŪRA...........................................................................................................................
Alberas Kamiu (Albert Camus) – prancūzų rašytojas ir filosofas, Nobelio premijos laureatas, viena ryškiausių XX a. vidurio asmenybių Europoje. Siekis suprasti gyvenimą jį be pertrūkio aiškinantis filosofiniais traktatais, romanais, pjesėmis, užrašais A. Kamiu daro išskirtiniu Europos kultūros reiškiniu. Jis jungė filosofiją ir literatūrą, abi jas laikė žmogaus pasaulio pažinimo būdais. Šiuo požiūriu A. Kamiu tęsė tradiciją, pradėtą vokiečių mąstytojo Nyčės, kuris savo filosofijai irgi rinkosi literatūros formas. Bet A. Kamiu gyvenimo kelias kitas. Kitas jo laikas, kitokia patirtis – jis gimęs prancūzų valdomame Alžyre, Viduržemio jūros pakrantėje, išsaugojo Antikos kultūros pėdsakus. Galbūt todėl A. Kamiu kūryboje nuolat pasikartoja jūros, kranto, saulėto paplūdimio įvaizdžiai.
Albertas Kamiu vadinamas iki galo nepasireiškusiu, neatsiskleidusiu rašytoju ir mąstytoju. Jis – egzistencialistas. Svarstydamas gyvenimo prasmės klausimą, A. Kamiu rėmėsi dviem svarbiausiomis idėjomis: absurdo ir maišto.
Absurdas – neįveikiamas būties prieštaringumas, su jo pavidalais susiduria kiekvienas žmogus. Nemąstant nematyti, jis susilieja su veiksmais, situacijomis, jį užgožia kasdienybė. Absurdas suvokiamas iš klausimų: kokia prasmė dirbti, jei darbo niekaip neįstengi pabaigti?
A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.
A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė –meilė – tai vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar).
Sizifo mitas
DIEVAI pasmerkė Sizifą tolydžio ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo manė, jog...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!