Elgesio adaptacinė funkcija. Gyvųjų organizmų atranka bei kultūrinis prisitaikymas

„Gamtoje viskas nukreipta į vienybę. Gamtos evoliucija įrodo, jog procesas, kai pasaulis virsta mažu visuotiniu kaimu, neatsitiktinis. Tai natūralus civilizacijos vystymosi bendros harmonijos link etapas. Galiausiai susiformuos viena sistema, kurios visos dalys, bendradarbiaudamos dėl bendrų interesų, bus susiję tarpusavyje. Taip teigia biologė Elizabet Satoris, Pasaulio išminčių tarybos narė. Tokijo simpoziumo paskaitoje ji aiškino, kad kiekvieną evoliucijos procesą sudaro individualizacijos, konfliktų ir konkurencijos etapai, kol galiausiai individai susivienija į bendrą harmoningą sistemą.“ Tokius žodžiu kartą ištarė mokslininkas kabalistas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius Michaelis Laitmanas. Tai tik patvirtina Čarlzo Darvino 1859 metais išleistame veikale „Rūšių kilmė“ evoliucijos teoriją, besiremianti natūraliąja atranka ir kuri įtvirtino labai tvirtą pagrindą visame biologijos moksle. Visos gyvosios būtybės per milijardus metų evoliucionavo ir dabar turi tokias savybes, kurios joms padeda išlikti šiame, kartais gyvuliškai žiauriame, gyvenime. Vieni net nesusimąstydami pajaučia potraukį kitai gyvybei, kiti nesąmoningai gamtos yra sutverti taip, kad atkreiptų tos pačios rūšies kitos lyties gyvį. Evoliucijos teorija ne vieną kartą įrodė, jog viskas, ką darome kiekvieną dieną, kaip elgiamės – nėra be reikalo, viskas turi priežastis, tad žmogui yra ypač svarbu suprasti, kaip gyvybė Žemėje yra prisitaikiusi gimti, gyventi, surasti gyvenimo porininką bei suteikti gyvybę kitam. Šiame rašto darbe analizuosiu gyvųjų būtybių adaptacinę funkciją bei smulkiau apžvelgsiu jų išvaizdos ir elgesio detales, kurios skatina, šiuo atveju, gyvūnus adaptuotis ir išlikti pasaulyje.
1. Stabilizuojančioji atranka vyksta tuomet, kai aplinkos sąlygos yra pastovios. Pranašumų turi labiausiai paplitę tarpiniai fenotipai, o mažiausiai prisitaikę kraštutiniai fenotipai eliminuojami. Dėl šios atrankos išsaugomi nusistovėję požymiai, ko pasekoje dėl genofondo pastovumo atsiranda didelis populiacijos individų pranašumas.
2. Kryptingoji aplinka pasireiškia tuomet, kai pranašumą turi kraštutinė fenotipo išraiška ir pasiskirstymo kreivė pasistumia ta linkme. Tai vyksta individams prisitaikant prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, kuomet vietoje senų formų susiformuoja individai su naujais požymiais. Visgi dažniausiai šios gamtinės atrankos sritis pareikalauja požymio išnykimo.
3. Išsiskiriančioji atranka yra tuomet,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!