a) Senosios Vakarų teorijos.
b) Parmenido samprata.
c) Platonas.
d) M. Haideggeris.
e) Kitos teorijos.
4. Apibendrinta istorinė žmogaus būtis.
Šiuolaikinė filosofija t. y. Pohegeninė - apima daugybe būties problemų. Jas gvildena garsūs praeities filosofai.
Kaip galėtų kažkas atsirasti iš savo priešybės? Pavyzdžiui, tiesa iš suklydimo?... Patys vertingiausi dalykai turi tureti kitą, sovo kilmę. Priešingai jų šaltinis – būties gelmė, amžinybė, neregimas Dievas, ,daiktas pats savaime: čia, o ne kur kitur slypi jų pagrindas.‘ Toks samprotavimo būdas – tipiškas prietaras: iš jo galima atpažinti visų laikų metafizikus. Visi jie dedasi priėję prie savo išvadų remdamiesi šalta, gryna, dieviškai netigdoma dielektika.
Nietzsches požiūriu, būtis – tai ne atomai, idėjos ar pasaulinis protas, o stichiškas tapsmas, tiek žmogui, tiek visai gyvajai gamtai būdingas siekimas įtvirtinti save.
E. Husserlis užuot kalbėjęs apie būties pradus, siekia atskleisti mokslo pradus. Jis mano kad tokius pradus gali nustatyti tik filosofija, paversta tiksliu mokslu apie sąmonės fenomenus. Grynoji sąmonė pagal Husserlį – tai intencionalinių aktų išgyvenimas. Grynosios samonės analizės problemos, gvildenamos „Grynosios fenomenologijos ir fenomenologinės filosofijos idėjose“ Fenomenologijos tikslas yra grynosios sąmonės srautą struktūruojančių „esmių“ atskleidimas. Ieškodamas tvirtų mokslo pagrindų ir nuolat modifikuodamas savo filosofines pažiūras, Husserlis galų gale iškelia „gyvenimo pasaulio“ idėja ir suartėja su gyvenimo filosofija. Pasak jo, gyvenimo pasaulis, kuris sutampa su žmogiškojo kasdienio patyrimo pasauliu, fenomelogui iškyla kaip universalus horizontas, kaip judrus, priklausantis nuo besikeičiančių sąmonės intencijų, mokslinio, metodinio mąstymo aktų fonas.
Žymiausi XXa egzistencijos filosofijos atsovai – M. Heideggeris, K. Jaspersas, Jean Paul Sartre – į pasaulį žvelgė beaistriu žvilgsniu, būdami įsitikinę, jog aistros, emocijos tik temdo mąstytojo protą. Jie paprastai turėjo galvoje objektyvią realybę.
Heideggeris, ieškodamas „būties tiesos“ teigia, jog siegdamas įveikti netikrąjį egzistavimo būdą, žmogus turi gryšti prie istorijoje nerealizuotų galimybių, prie ikisokratinės Graikijos kultūros. „Kalba – vis dar slepia nuo mūsų savo esmę“ – kad ji yra būties tiesos namai...
Žmous gyvena kalbos kaip būties namų prieglobstyje, o mąstytojai ir poetai...
Šį darbą sudaro 2670 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!