AT yra labai savotiška teisės šaka, dėstoma nedaugely aukštųjų m-klų. Ji dar vadinama ŽŪ teise (iki 1985 buvo dėstoma kolūkinė teisė). 1940 pajungus Lietuvą į TSRS, ž. ū. buvo įtrauktas į kolūkinę sistemą. Valstiečiai buvo pradėti kolektyvizuoti. 1927-28 metais buvo įdiegta komunų sistema- labai aukštas susivienijimo lygis. Jos nepasiteisino, o vietoje jų buvo įsteigti kolchozai. Tai reglamentavo Kolūkinė teisė, spec. teisės šaka.
Kolūkio nariai buvo laikomi įstoję savanoriškai, jokia darbo sutartis nebuvo sudaroma. Tai buvo narystės santykiai. Kolūkiai buvo juridiniai asmenys , ne valstybinės ž. ū. įmonės, o ž ū kooperatyvai. Tarybiniai ūkiai buvo valstybinės prigimties įm. Kolūkio turtas susidarydavo iš valstiečių turto, tarybiniai ūkiai- dvarų pagrindu. Į šiuos ūkius žmonės ateidavo pagal darbo sutartį. Tarybiniai ūkiai buvo daugiau priklausomi nuo valstybės. Tarybinių ūkių teisės šakos nebuvo. Tai reguliavo sovietinė Civilinė, darbo, mokesčių teisės.
Ši sistema perėjo ir į LT. Iki 1950 dauguma valstiečių didžiulių mokesčių pagalba buvo suvaryti į kolchozus.
Kolūkinė teisė buvo dėstoma ir VU TF iki 1985m. Dar 1973m. vienas rusų profesorius Kozeris parašė straipsnį “Žemės ūkio teisė: atsiradimo ir vystymosi tendencijos”, kuriame iškėlė diskusiją apie tai, kad Sovietų sąjungoje formuojasi nauja teisės šaka - žemės ūkio teisė arba agrarinė teisė.
2. Kita tendencija - tarpūkinė gamybinė korporacija. Pasidarė pelningiau sukooperuoti kolūkinius ir tarybinius ūkius ir statyti bendras tarpūkines įmones, kurios bendrosios nuosavybės teise priklausytų kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. LT 32 įmonės (gyvulininkystės) buvo sukurtos. Tokioms įmonėms nebuvo specialios teisės šakos, reikėjo naujų specialių teisės aktų. Pvz., tarpūkinės gyvulininkystės įmonės nuostatų nebuvo kur inkorporuoti.
Kaizerio idėjas palaikė ir kiti sovietiniai mokslininkai (Petrov, Bistrov). 1985m. sovietų Sąjungos mokslininkai išleido vadovėlį “Žemės ūkio teisė”(jau ne kolūkinė teisė), buvo parašyta monografijų ir panašiai.
1. Pagal sovietų teisės mokslą, T šakos savarankiškumą apsprendžia reguliavimo dalykas ir metodas. AT to neturi. AT apima įvairiausias teisės normas, kurios vienaip ar kitaip reguliuoja ž. ū. šaka nevienalytė, nes santykiai yra...
Šį darbą sudaro 14036 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!