Advokato atlyginimas

Įvadas Užsienio autorių kompleksinių išsamiųjų bylos baigties ir advokato atlyginimo išlaidų atlyginimo civilinia­me procese klausimais nėra daug. Lietuvos tei­sės literatūroje, išleistoje ir iki Nepriklausomy­bes atkūrimo ir po to, gilesnio analitinio požiūriu advokato honoraro, kaip išlaidų advokato pagalbai atlyginimą pasi­gendama. Dažniausiai pasitenkinama paviršu­tinišku teisės normų aprašymu. To akivaizdžiai nepakanka, siekiant tinkamai atskleisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo esmę ir išspręsti ky­lančias šios srities problemas. Todėl šio advokato padėjėjo referato tema ir keliamos problemos yra aktualios. Sąlygiškai, atsižvelgiant į analitinių darbų apie išlaidų advokato pagalbai atlyginimą Lietuvos civiliniame procese stygių, ja galima laikyti ir nauja. Taip galima tvirtinti ir dar dėl vienos priežas­ties. Naujųjų Civilinio kodekso ir Civili­nio proceso kodekso įsigaliojimas dauge­liu aspektų iš esmės reformavo iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą. Kadangi šis lūžio mo­mentas yra itin reikšmingas, referate jam ski­riamas išskirtinis dėmesys. Dėl ribotos referato apimties greta išlaidų advokato pagalbai atlyginimo sampratos ir reikšmės bei įstatymų, taikytinų atlyginti bylinėjimosi iš­laidas analizės autorius detaliau aptaria tik tuos konkrečius išlaidų advokato pagalbai atlyginimo san­tykius, kurie susiklosto tarp proceso šalių pir­mosios instancijos teisme taikant principą „pra­laimėjęs moka“ ir ieškinio patenkinimo iš dalies atveju. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas baigus bylą be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, piktnaudžiavimo procesu atvejais, kilos bendrosios „pralaimėjęs moka" taisyklės išimtys, taip pat valstybės įtraukimas skirstant išlaidų advokato pagalbai atlyginimo naštą plačiau neanalizuojami. Tyrinėjimo dalykas. Išvados referate formuluojamos naudojan­tis istoriniu, lingvistiniu, sisteminiu, teleologi­niu ir lyginamuoju metodais. 1. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimo samprata ir reikšmė Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas gali būtį aiš­kinamas kaip viena iš išlaidų advokato pagalbai reikšmingų klau­simų. Ši bylinėjimo išlaidų rūšys yra reikšminga vertinant bylinėjimosi išlaidų bei bylos baigties institutus struktūriškai, nu­statant tam tikrų advokato atlyginimo klausimų sprendimo stadijų tikslus ir paskirtį. Paties išlaidų advokato pagalbai atlyginimo turi­nio analizei svarbesnė kitu aspektu: išlaidų advokato pagalbai atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Supaprastintai šį santykį galima apibūdinti taip: kalta dėl proceso šalis yra įpareigojama atlygin­ti jos padarytą žalą, susijusia su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendinių vykdymu. Tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriais bylinė­jimosi išlaidu atlyginimo srityje svarbią reikš­mę turi „kaltės dėl proceso“ samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turėtų tekti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo našta. Todėl, kalbant apie išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, visų pirma plačiau pasisakytina būtent apie kalte dėl proceso. Civilinis procesas yra ne lik patogus privati­nių ginčų sprendimo būdas. Juo taip pat įgyvendinami viešieji teisės įtvirtinimo, taikymo ir plė­tojimo tikslai (CPK 2 str.). Kartais kreipimasis į teismą yra vienintelė galimybė įgyvendinti sa­vo teises net kai nėra jokio ginčo. Pavyzdžiui. įsta­tymai numato, kad santuoka abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu gali būti nutraukta tik teisme (CK 3.51 str. 2 d., 3.52 str. 1 d.), niekas išskyrus teismą negali pripažinti fizinio asmens neveiks­niu, ribotai veiksniu arba nežinia kur esančiu (CK 2,10 str. 1 d., 2.1 i str. 1 d„ 2.28 str. 1 d.). Todėl kalbėli apie kaltus ir nukentėjusiuosius dėl civi­linės bylos iškėlimo asmenis ne visuomet gali­ma. Bylininkai pagal įstatymą yra priversti kreiptis į teismą, kad įgyvendintų savo neginčija­mas teises, atsakinga už bylinėjimosi išlaidas ir kalta dėl proceso iš dalies būtų galima pripažinti valstybę arba visuomenę, nes jos riboja privačių asmenų galimybę apsieiti be teismo. Kita vertus, net ir spontaniškai kilusio šalių ginčo, kuris pagal įstatymus gali būti išspręstas irbe teismo, nagrinėjimo civilinio proceso tvar­ka atveju ne visuomet yra lengva vienareikšmiš­kai nustatyti, kas kaltas dėl proceso. Kartais kal­tę dėl proceso ir dėl su juo susijusių išlaidų galima įžvelgti vertinant abiejų šalių veiksmus arba ne­veikimą, kitais atvejais - pralaimėjusios ginčą šalies arba jį laimėjusios šalies veiksmus. Pa­vyzdžiui, kai byla sudėtinga ir tik surinkęs ir ištyręs visus įrodymus teismas gali nuspręsti, kuri ginčo šalis teisi, o abi proceso šalys turi svarų pagrindą manyti, jog būtent jų teisės yra pažeis­tos, kaltės dėl proceso priskyrimas vienai šaliai gali būti problemiškas, nes suinteresuotųjų as­menų kreipimasis į teismą ir gynimasis nuo pa­reikšto ieškinio iš principo yra teisėti veiksmai. Antra vertus, jeigu prieš kreipdamasis į teismą kreditorius nepareiškė pretenzijos dėl nustatytu terminu nesumokėtos skolos grąžinimo ge­ruoju ir dėl jos išieškojimo kreipėsi iškart į teis­mą, o skolininkas visą laiką skolą pripažino ir sutiko ją sumokėti pirmu kreditoriaus pareikalavimu, galima įžvelgti abiejų šalių kalte dėl pro­ceso. Šioje situacijoje kreditorius į teismą kreipiasi, kai nėra jokio ginčo tikrąja šio žodžio pras­me, o papildomų išlaidų, susijusių su bylinėjimusi buvo galima išvengti. Užtektų pareikalauti įvykdyti prievole geruoju. Skolininko kaltę dėl proceso šiuo atveju taip pat galima pripažinti, nes pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis vis dėlto yra prievolės tinkamas neįvykdymas nu­statytu terminu (CK 6.3K str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybą už­tikrinama ir įgyvendinama ma­terialinės ir procesinės teisės normų pagrindu. Proceso finansavimo advokato darbu ir lėšomis galimybės yra numatytos Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 50 str.: 1. “Sėkmės” mokestis - Advokatūros įstatymo 50 str. 2 d.: “Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.” 2. Žyminio mokesčio ir kitų išlaidų apmokėjimas už klientą - Advokatūros įstatymo 50 str. 5 d.: “Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu.” Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas 1. “Pralaimėjęs moka” taisyklė ir jos taikymo galimybės 2. Dalinio bylos laimėjimo atveju – proporcingas paskirstymas ir “priežasties” teorija 3. Paskirstymas užbaigus bylą be teismo sprendimo – “priežasties” teorija (CPK 94 str., LAT CBS 2003 m. gruodžio 4 d. ir 1998 m. balandžio 10 d. konsultacijos) 4. Paskirstymas vėlesnėse stadijose – kiekvienai stadijai atskirai. 2007-01-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso skelbimo“ Nr. 1R-345 paskelbtu, 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime patvirtintu Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 p.  numatyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. Advokatas gali reikalauti iš anksto apmokėti paslaugas ar jo veiklos išlaidas. Klientui iš anksto neapmokėjus, advokatas turi teisę nepriimti pavedimo arba atsisakyti vesti bylą. Klientui laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas, advokatas gali nutraukti teisinių paslaugų sutartį. Atlyginti bylinėjimosi išlaidas taikytini įstatymai Pagal teisinio reguliavimo dalyką advokato atlyginimas bei išlaidų teisinei pagalbai atlyginimas, kaip turtinis santykis, patenka į civilinės teisės reguliavimo sritį (CK 1.1 str., 1 d.). Tačiau teisinio reguliavimo priemenes ir budus objektyviai lemia ne vien teisinių santykių pobūdis. Tačiau CK 6.249 straipsnio pirmojoje ir ketvirto­joje dalyse, kuriose apibrėžiama žalos samprata civilinėje atsakomybėje, nėra numatyta, kad gre­ta tiesioginių nuostolių ir negauti; pajamų į nuos­tolius būtų įskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos. Atvirkščiai, pagal CK 6.249 straipsnio ketvirto­sios dalies 3 punktą į nuostolius taikant civilinę atsakomybę įskaičiuojamos tik protingos išlai­dos, susijusios su pažeistos teisės gynimu ne teismo tvarka. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas glaudžiai susijęs su pačiu civiliniu procesu. Bylos baigties ir advokato atlyginimo santykio subjektų būdingas bruožas, kad jie yra pagrindimai civilinio proceso dalyviai dalyvaujantys byloje as­menys, valstybė (teismas). Specifiniai procesiniai motyvai ir tikslai lemia, kad išlaidų advokato pagalbai atlygini­mas dažnai reglamentuojamas remiantis kito­kiais principais nei civilinė atsakomybe. Pavyz­džiui, atlyginti bylinėjimosi išlaidas nelaikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str, 1 d.). Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas ribojamas tomis rūšimis išlaidų, kurios tiesio­giai numatytos CPK 79 straipsnyje ir 88 straipsnio pirmosios dalies sąraše, tiksliai reglamen­tuojami ir maksimalūs šių išlaidų atlyginimo dydžiai (CPK 88 str. 2 d.). Be to, atlyginamos vien bylininkų išlaidos, o netiesioginių nuosto­lių dėl civilinio proceso atlyginimas galimas tik įstatyme tiesiogiai numatytais atvejais (pavyz­džiui. CPK 95 str. 1 d., CK 6.37 str, 2 d.). Taigi išlaidų advokato pagalbai atlyginimas pagal bendrąją tai­syklę yra civilinio proceso, o ne civilinės materia­linės teisės sudedamoji dalis. Tokią poziciją, kad išlaidų advokato pagalbai atlyginimas priskirtinas civi­linio proceso teisės teisinio reguliavimo sričiai, patvirtino ir precedentinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, pri­imta civilinėje byloje AB „Kinyba" v. AB Lietu­vos laupomasis bankas, bylos Nr. IK-7-861/2(M)1. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas reglamen­tuojamas CPK I dalies VIII skyriuje. Jame iš­dėstytos normos dėl išlaidų advokato pagalbai paskirs­tymo proceso šalims (CPK 93- 95 str., 97 str., 98 str.) Išlaidų advokato pagalbai at­lyginimo taisyklių galima aptikti ir kai kuriuo­se kituose CPK skyriuose išdėstytose teisės nor­mose (pavyzdžiui, CPK 270 slr. 5 d. 3 p.. 277 str. 1 d. 3 p.. 434 str. 4 d,. 443 str. 6 d. ir kt.). CPK teisinis reglamentavimas nėra visiškai išsamus. Atsakymų į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kaip turi būti atlyginamos bylinėjimo­si išlaidos, jeigu bylą pralaimėjusios proceso ša­lys yra kelios, ar paskirstant bylinėjimosi išlaidas gali būti atsižvelgiama į laimėjusios šalies veiks­mus, kuriais jį sąmoningai sukėlė nepagrįstų išlaidų atsiradimą, arba sunkių pralaimėjusios šalies turtine padėtį, CPK nerasime. Iki įsigaliojant CK šių klausimų sprendimas sukeldavo daug problemų. Teismų praktika tam tikra is klausimais buvo labai marga. Darniausiai sprendžiant proceso įstatymų nesu­reguliuotus klausimus buvo bandoma remtis teisės analogija ir neišsamia ii nevisapusiška teisės doktrina, aukščiausiųjų teismo instan­cijų praktika. LR CK įsigaliojimas leido išlaidų advokato pagalbai teisinį reglamentavimą padaryti daug aiškesnį irapibrėžtesnį. LR CK 1.1 straipsnio antrojoje da­lyje numatytas subsidiarus CK normų taikymas turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institu­cijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valsty asmenims pareigas valstybei ar taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomi; rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos insti­tucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams, kaip tur­tiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja civilinio proceso teisės - viešosios teisės normos, subsidiariai mutatis mutandis gali ir turi būti taikomos artimiausios pagal prasme ir turinį CK teisės normos. Dažniausiai - tai deliktinės civi­linės atsakomybes teisės normos. Kai kurie autoriai civilinio proceso teisę lin­kę priskirti ne grynai viešosios, o mišrios arba net privatinės teisės sritims. Tuo pagrindu gali būti keliamos abe­jonės prieš lai išdėstytų teiginių dėl subsidiaraus CK normų taikymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumu. Šio referato autoriaus ma­nymu, minėtas abejones nesunkiai išsklaido ke­li pastebėjimai Pirma, kontinentinės teisės tradicijos valsty­bėse ilgą laiką vyrauja tardomasis proceso mo­delis. Šių šalių civilinio proceso leūė daug dė­mesio skiria teisėjui, reglamentuoti jo aktyvų vaidmenį procese. Todėl minėtų valstybių tei­ses doktrinose jau nebekyla didesnių ginčų dėl civilinio proceso teisės priklausymo viešajai tei­sei. Šių dienų polemi­ka dėl civilinio proceso teisės priskyrimo priva­tinės arba mišrios teisės sritims iš esmės pagrįsta anglosaksų sistemos valstybėse egzistuojančio požiūrio įvertinimu. Čia vyrauja adversarinis proceso modelis. Tei­sėjas yra pasyvus stebėtojas, o civilinio proceso teisėje daugiau dėmesio skiriama šalių veiks­mams ir tarpusavio santykiams reguliuoti. Lie­tuvos teisės moksle mažai abejojama, kad mūsų teisės sistema yra pagrįsta kontinentinės teisės tradicijomis. „Pralaimėjęs moka“ principas ir advokato atlyginimas CPK 93 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas pritei­sia iš: antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biu­džetą. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji išlaidų advokato pagalbai paskirstymo proceso šalims tai­syklė. Ji pakartota ir CPK 99 straipsnio, pirmojoje dalyje, kurioje kalbama apie išlaidų apmokėti advokato arba advokato padėjėjo pa­galba atlyginimą. Teiginys, kad bylinėjimosi iš­laidos yra priteisiamus šaliai, kurios naudai pri­imtas sprendimas, reiškia, jog kompensaciją už padarytas bylinėjimosi išlaidas gauna teigiamo, palankaus jai teismo sprendimo sulaukusi, t.y. bylą laimėjusi, šalis. Pagal CPK 41 straipsnio pirmąją dalį šalys civiliniame pro­cese yra dvi - ieškovas ir atsakovas. Jų interesai yra priešingi. Todėl jeigu teismu sprendimas vienai šaliai yra palankus, antrajai šaliai jis turi būti nenaudingas, nepalankus, nei­giamas. Sulaukusi nepalankaus.jos teises ir in­teresus suvaržančio teismo sprendimo, šalis ga­li būti laikoma byla pi a laimėjusia. Taigi CPK 93 referato pirmojoje dalyje nustatytos ben­drosios išlaidų advokato pagalbai paskirstymo pro­ceso šalims taisyklės pagrindu paimtas princi­pas pralaimėjęs moka“. Atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas lokiu atveju nustatoma pa­gal proceso rezultatą - laimėjimų arba pralai­mėjimą. Kaip įprasta nurodyti anglų literatūro­je, išlaidos „seku paskui įvykį" (costs following the event). Tokios išlaidų advokato pagalbai paskirs­tymo tvarkos pasirinkimas kaip bendrosios tvar­kos yra nulemtas daugelio įvairiu priežasčių. Pirma, taip siekiama užtikrinti, kad laimėju­siai bylą šaliai bus kompensuotos išlaidos, turė­tos ginant savo civilines teises. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas tampa civilinės atsakomybės tąsa. Šių teorinių pažiūrų susiformavimą nulė­mė tai, kad būtent materialinės civilinės teisės pažeidimas paprastai yra pagrindinė civilinių by­lų iškėlimo priežastis. Nesąžiningo arba neap­galvoto teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo atvejai yra palyginti reti. Paprastai atsakymas į klausimą, ar atsakovas pažeidė ieškovo mate­rialines civilines teises, atskleidžia, kas atsakin­gas už tai, kad buvo iškelta civilinė byla ir susi­darė bylinėjimosi išlaidos. Todėl išlaidų advokato pagalbai paskirstymas pagal galutinius proceso re­zultatus, nesivėlint į painią atskirų procesinių veiksmų ir jų išlaidų priežasčių paiešką, prag­matiniu požiūriu laikytinas paprastu ir dažniau­siai racionaliu bei teisingu išlaidų advokato pagalbai atlyginimo naštos paskirstymo klausimo spren­dimo variantu. Antra, žinojimas, kad pralaimėjusioji bylą ša­lis turės sumokėti ne tik savo, bet ir laimėjusios šalies išlaidas atlieka svarbų prevencinį vaidme­nį. Jis apsaugo nuo nepagrįstų ieškinių ar atsi­kirtimų į ieškinius pareiškimo. Trečia, skatinamus sąžiningas ir rinkamais materialinių teisinių pareigų vykdymas. Taip užtikrinama pagarba teisei, jos viešpatavimas civi­linėje apyvartoje. Rizika šuniokėli dvigubą (savo ir priešingos šalies) teisingumo kainą skatina kom­promisų paieška ir ginčų sprendimą pigesniais alternatyviais būdais, kuriais paprastai siekia­ma atkurti socialinę taiką. Išlaidų advokato pagalbai paskirstymas pa­gal principą „pralaimėjęs moka“ padidina ne­turtingų asmenų galimybes kreiptis į teisina,. Eu­ropos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijos Nr. R (81) 7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis tei­singumo sistema" priede vardydamas priemo­nes, garantuojančias neturtingų asmenų teisės kreiptis į teismą realumą ir efektyvumą, šio prie­do 14 punkte nurodė, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, laimėjusioji šalis turėtų iš princi­po gauti iš pralaimėjusios šalies kompensaciją už, protingas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ad­vokatų honorarus. Objektyvumo dė­lei reikėtų pastebėti, kad taisyklė ,,pralaimėjęs moka“ užtikrina tik svariai pagrįstų neturtin­gų asmenų ieškinių pareiškimą, bet visais atve­jais teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo nepa­lengvina. „Pralaimėjęs moka" principo laikymas skirs­tant išlaidų advokato pagalbai atlyginimo naštą ne visuomet pasiteisina. Kartais laikant šį principą susiduriama su tam tikrais sunkumais. Be to, galima įžvelgti ir nemenkų jo trūkumų. Pirma, ne visuomet įmanoma neginčytinai nustatyti, kam naudingas arba palankus teismo sprendimas. Pavyzdžiui, ypatingąja teisena nag­rinėjamose bylose tarp dalyvaujančių byloje as­menų joks ginčas gali ir nevykti, nes jie gali turė­ti ne priešingus, o atitinkančius vienas kitam interesus. Tada byloje nėra laimėjusios ir pralai­mėjusios šalių. Kita vertus, vienareikšmiškai gali būti sunku pasakyti, kas laimėjo bylų ir dalinio vienos šalies reikalavimų patenkinimo bylą nag­rinėjant ginčo teisena, nes šiuo atveju nėra visiš­kai laimėjusios ir pralaimėjusios šalin, sprendi­mas iš dalies naudingas ir palankus, bet, antra vertus, ir nenaudingas, ir nepalankus abiem šalims. Anglijoje laimėjusi bylą ša­lis gali būti įpareigota padengti dūlį išlaidų advokato pagalbai, jeigu teismo sprendimu patenkinta ieški­nio dalis yra mažesnė nei atsakovo į teismo de­pozitą sumokėta suma arba jeigu pralaimėjusiam ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir neprotinga, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir elgesį proceso metu, būtų ieško­vą įpareigoti padengti laimėjusia atsakovo išlai­das, arba jeigu pasirengimo bylą nagrinėti metu teismas nutartimi buvo nustatęs, kad viena šalis turės padengti bylinėjimosi išlaidas neatsižvel­giant į proceso baigtį. Lietuvoje dalis bendrosios taisyklės trūkumų pašalinama CPK tiesiogiai numatant išimtis iš CPK 93 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisykles. Tokios išimtys nurodytos CPK 90 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 93 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 94 straipsnyje, 95 straipsnio pirmojoje dalyje, 97 straipsnio, 440 straipsnyje ir 443 straipsnio šeštojoje daly­je. Kitais atvejais trūkumai gali būti pašalinami kūrybiškai aiškinant ir taikant įstatymą pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo princi­pus (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Išlaidų advokato pagalbai paskirstymas ieškinį patenkinus iš dalies Ieškinio patenkinimo iš dalies situacija susida­ro, kai patenkinami ne visi ieškinyje iškelti reikalavimai, o dalis šių reikalavimų atmetama. Ieš­kinį patenkinus iš dalies, minėta, laikant bendrąjį „pralaimėjęs moka“ principų susiduriama su di­deliais sunkumais. Iš dalies pa tenkinus šalių materialinius teisinius reikalavimus, nėra akivaiz­du, kuris turėtų būti laikomas pralaimėjusiu: ar iš dalies laimėjęs ieškovas, iš dalies pralaimėjęs atsakovas ar jie abu yra iš dalies ir laimėje, ir pralaimėję bylą. CPK 93 straipsnio antrojoje da­lyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidus priteisiamos ieško­vui proporcingai teismo patenkintų reikalavi­mų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ši taisyklė iš princi­po yra ieškinio patenkinimo iš dalies atvejui pri­taikyta bendroji „pralaimėjęs moka" taisyklė. Pagal CPK 93 referato antrąją dalį būtina nustatyti išlaidų advokato pagalbai ir patenkintų bei atmestų materialinių leisiu reikalavimų propor­cijas. Žodis „proporcija" (lot. proportio- santykiavimas) žymi dviejų santykių lygybę (mate­matinė reikšmė) arba damų daikto dalių santykį. Atlyginti bylinėjimosi išlaidas ak­tuali yra pirmoji, matematinė šio žodžio reikš­mė. Įstatyme nenumatyta, remiantis kokiais konkrečiais matematiniais santykiais, pagal ko­kias proporcijas turi būti nustatomas priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydis. Tai išaiškinti pa­likta teisės doktrinai ir teismų praktikai. Siekiant paskirstyti išlaidas proporcingai pa­tenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, šaliai priteistinų išlaidų advokato pagalbai dalies dydis gali būti nustatomas visas jos bylinėjimosi išlaidas padauginus iš matematinio patenkintos (atmes­tos) ieškinio reikalavimų dalies santykio su vi­sais ieškinyje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais. Patenkintos (atmestos) ieškinio rei­kalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų mate­rialinių teisinių reikalavimų kiekybines išraiškos turi būti nustatomos vienodai. Reiškiant turtinius reikalavimus - pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 str., 1 d.). Jeigu pareikšti neturtimai reikalavimai, gali būti vertinamas pareikštu savarankiškų reikalavimų skaičius. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prak­tika. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. ge­gužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LCnatuenč v. AB bankas Hansa-LTB ir kt., nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirstos bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintu ieškinio tur­tinių reikalavimų ir visų reikalavimų santykį. Be to, nurodyta, kad minėtas santy­kis galėjo būti nustatytas tik kaip patenkintų reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų verčių santykis, kur turtinių reikalavimų vertė išreiškia­ma pinigais, Civilinėje byloje L. Jonaitienė i: S. Kopihivo individuali įmonė Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kole­gija, spręsdama dėl išlaidų už advokato pagalba paskirstymo, .taip pat vadovavosi patenkintų (at­mestų) reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų verties santykių. Jeigu byloje pareikštas ieškinys ir priešinis ieškinys, nustatant priteisimų išlaidų advokato pagalbai dydį kiekvienos šalies pareikšti ir patekinti reikalavimai turi būti sumuojami su priešingos šalies pareikštais ir atmestais reikalavimas ir nu­statomas šios sumos ir visų ieškiniu ir priešiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų sumos santykis. Šį santykį padauginus iš tos šalies turėtų išlaidų advokato pagalbai sumos gaunama šaliai priteistinų išlaidų suma. Bylinėjimosi išlaidas ieškinį pa tenkinus iš da­lies ne visuomet galima ir teisinga paskirstyti pagal matematine patenkintų (atmestų) mate­rialinių teisinių reikalavimų dalies ir visų pareikštų reikalavimų santykio proporcija. Taip yra štai dėl kokių priežasčių. Pirma, bylinėjimosi išlaidos gali būti neat­siejamai susijusios su visais materialiniais teisi­niais reikalavimais, tačiau tam tikrais atvejais bylinėjimosi išlaidos gali tiesiogiai priklausyti tik nuo konkrečių materialinių teisiniu reikala­vimų arba jų dydžio. „Pralaimėjęs moka" prin­cipas, kuris, minėta, adaptuota forma įtvirtintas ir CPK 93 straipsnio antrojoje dalyje, lemia, kad atlygintina teisingumo kaina yra tiesiogiai su­siejama su teisingumo vykdymo rezultatu. Išlaidų advokato pagalbai paskirstymas apeliacijos, kasacijos ir proceso atnaujinimu stadijomis Įstatymas tiesiogiai nenumato, kad būtų paskirstomos kitos bylinėjimosi išlaidos, turė­tos apeliacinio, kasacinio procesų arba prašy. mo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu, išsky­rus išlaidas sumokėti už advokato pagalbą (CPK 93 str. 4 d,). Tokia teisinio reglamentavimu struktūra perimtais 1964 m. Civilinio proceso kodekso (toliau - 1964 m. CPK) [12]. Ji sukur­ta atsižvelgiant į tu laikų tendencijas, pagal ku­rias buvo ypač sureikšmintas valstybės išlaidų atgavimas, o šalių interesas gauti protingą kom­pensaciją už būtinas bylinėjimosi išlaidas likda­vo antroje vietoje arba būdavo apskritai panei­giamas. Šių dienų teisinė praktika, įvykus socialinės-ekonominės santvarkos persiorienta­vimui, pasuko kita linkme. Kuo didesnis šalių protingų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų atlygini­mas tapo pagrindiniu bylinėjimosi išlaidų insti­tuto akcentu, tą bene ryškiausiai rodo atlyginti­nų bylinėjimosi išlaidų sąrašo išplėtimas (CPK 88 str. 1 d., CPK 95 str. 1 d.), paties instituto pa­vadinimo kaita (1064 m. CPK buvo kalbama ne apie „bylinėjimosi", o apie ,,(eismo" išlai­das). Naujojo CPK rengėjai, perkeldami 1964 m. CPK nuostatas įnaujojo CPK tekstą ir jas tobu­lindami, neatkreipė dėmesio, kad nuorodos įsta­tyme, jog bendrosios bylinėjimosi išlaidų atly­ginimo taisyklės taikomos tik žyminiam mokesčiui už apeliacinius ir kasacinius skun­dus bei prašymus atnaujinti procesą ir išlai­doms advokatui, nepakanka, kad būtų užtik­rinti visų būtinų ir protingų šalks bylinėjimosi išlaidų, turėtų po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. At­virkščiai, tokia nuoroda sudaro regimybę, kad kitos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygi­namos. Tačiau jeigu įstatymas butų išaiškintas ūlent taip, tai neatitiktų kitų CPK normų dva-sįos bei jomis siekiamų tiksiu. CI'K 93 straipsnį rtikia aiškinti plečiamai: CPK 93 straipsnio pir­mosios ir antrosios dalių bylinėjimosi išlaidų ^lyginimo taisyklės gali ir turi būti taikomos [f visoms toms bylinėjimosi išlaidoms, kurias Šalys turėjo apeliacinės instancijos ir kasaci­niame teismuose, taip pat proceso atnaujini­mo metu, įskaitant ir žyminį mokestį bei išlai-Jas advokatams. Objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad teis­mų praktikoje pasitaiko atvejų, kada paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi proceso ankstesnėje, o ne vėlesnėje stadijoje rezultatu. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Ci­vilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta byloje Microsoft Korporacija irki. v. UAB „Fima", atmetusi ieš­kovų kasacinį skundą, kuriuo buvo prašomapa-didinti apeliacinės instancijos teismo ieškovams priteistą kompensaciją už autorių teisių pažei­dimus, kartu atmetė ir atsakovo prašymą atly­ginti jo išlaidas, sumokėtą sumą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija atsakovo prašymo atmetimą motyvavo tuo, kad „bendrąja bylos baigmės prasme atsa­kovas yra bylą pralaimėjusi šalis, nes kasacinis teismas byloje paliko galioti apeliacines instan­cijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškovams priteista tam likra kompensacijos suma (nors ir ne tokio dy­džio, koks nurodylas ieškinyje)" (10Į. Nesigili­nant į teiginių dėl pripažinimo, kad atsakovas pralaimėjo bylą, esmę (tai padaryta kitame šio straipsnio skyriuje) ir j galutinės teismo išvados dėl atsakovo teisės atgauti išlaidas advokatui šio­je konkrečioje situacijoje pagrįstumą, reikėtų pa­reikšti keletą pastabų dėl byloje Microsoft Kor­poracija ir kt. v. UAB „Fima" išdėstytos motyvacijos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu atmetus kasacinį .skundą, kuriuo buvo siekiama prisiteisti daugiau, nei buvo pri­teista byloje paliktu galioti teismo sprendimu. Pirma, minėta motyvacija neatitinka šalių ly­giateisiškumo principo (CPK 17 str.). Priežasties teorijos taikymą Lietuvos teismų praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai by­la baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo es­mės, pagrinde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1998 m. balandžio 10 d. konsultacija Nr. A3-26 [4], Joje nurodyta, kad kai ieškovas atsisako ieškinio, nors atsakovas geruoju reikalavimo nepatenkino, ir byla nutrau­kiama, o atsakovas tokioje byloje turėjo išlaidų sumokėti už advokato pagalbą, atsakovas turi teise reikalauti atlyginti turėtas Saidas, nes jos atsakovui atsirado dėl ieškovo veiksmų. Aukš­čiausiasis Teismas, be to, pabrėžė, kad kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą. Iš tiesų situacijos, kai nepa­grįstas ieškinys atmetamas teismo sprendimu ir kai ieškovas nepagrįsto ieškinio atsisako maty­damas, kad byla bus išspręsta jo nenaudai, pagal atsakomybę už bylinėjimosi išlaidas nesiskiria. Analizuojant CPK 434 slraipsnio ketvirto­sios dalies teisės normą, būtina pažymėti, kad naujojo CPK rengėjai jos idėją pasiskolino iš tar­pukario Lietuvoje galiojusio Civilinės Leisenos įstatymo [1 J. CTĮ16133 straipsnyje buvo numa­tyta, .jei kas pareiškė ieškinį ginčo tvarka dėl tokio akto, kuriuo galima buvo ieškoti privers­tinio vykdymo tvarka, tai, jam prašant, atlygini­mo už bylos vedimą priteisiama tik tiek, kiek tenka tai priteistai ieškovui reikalavimų sumai, kurios atsakovas nepripažino teisme" [1, p. 177]. Perimdami šį teisinį reglamentavimą, naujojo CPKrengėjai neatkreipė dėmesio į vie­ną bylinėjimosi išlaidų paskirstymo racionalu­mo požiūriu ypač svarbų dalyką. Pagal CTI839, 843,867 ir 868 straipsnius ir Rusijos imperijos senato Kasacinio departamento bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo praktiką „atlyginimo už bylos vedimą" sąvoka, minima CTj lfil23 straipsnyje, apėmė tik atlyginimą šaliai uždaly-VEivimą byloje, t. y. dalį bylos teisenos mokesčių (CTĮ 843 str.), bet neapėmė kilų teismo išlaidų (kitų bylos teisenos mokesčių, žyminio, teismo ir raštinės mokesčių) ir išlaidų sumokėti už ad­vokato pagalbą [ 1, p. 476.4K6; 14, p. 159-166]. Nagrinėjant bylą priverstinio vykdymo aklais tvarka Šalys į teismo posėdžius nebuvo kviečia­mos, todėl atlyginimas šaliai už bylos vedimų nagrinėjant bylą šia supaprastinto proceso tvar­ka nebuvo skaičiuojamas. Atlyginimas šaliai už bylos vedimą - tai papildomos ginčo teisenos teismo išlaidos, palyginti su tomis, kurios susi-daiydavo nagrinėjant bylą priverstinio vykdymo aktais tvarka. Taigi pagal CTĮ 16123 straipsnį ieškovas, kuris pareiškė ieškinį ginčo tvarka, nors galėjo kreiptis į teismą priverstinio vykdy­mo aktais tvarka, prarasdavo teise atgauti dalį papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurių galėjo ir nebūti, jeigu ieškovasbūlų pasinaudojęs supap­rastinto proceso tvarka. CTĮ 16123 straipsniu buvo siekiama teisingesnio ir racionalesnio teis­mo išlaidų paskirstymo, užkirsti kelią ieškovui gauti atlyginimą už bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo būtinos. Tokia logika visiškai supranta­ma ir pateisinama ne tik proceso koncentruotu­mo, bet irproceso ekonomijos požiūriu. Taip pat pripažinti, kad neni ieškovo kaltės, galima, jeigu teismas, taikydamas civilinę atsa­komybę, sumažina nuostolių atlyginimo dydį (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. ir kt.), o ieš­kovas, nežinodamas ir negalėdamas žinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti nuostolių atlyginimą, arba kai galimybė mažin­ti nuostolių atlyginimą buvo sunkiai nuspėja­ma, sąžiningai reikalavo protingai didesnės su­mos. Toks atvejis, pavyzdžiui, pasitaikė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tei­sėjų kolegijos byloje Nr. 2-501/2002. Šioje by­loje ieškovai J. Jakštas ir kt. pareiškė ieškinį at­sakovui UAB ,,Mūsų gairės" dėl kompensacijos už ieškovų kūrinių publikavimą be jų sutikimo. Ieškovai reikalavo 17 703,36 Lt kompensacijos, o Įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems buvo pri­teista 2990,26 Lt. Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, rei­kalavo proporcingai atmestai ieškinio reikala­vimo daliai prileisti išlaidas, sumokėtas už ad­vokato pagalbą. Atsakovo prašymą teismai atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad kom­pensacijai, kaip specifinei autorių teisių gyni­mo priemonei (Autorių teisių ir gretutinių tei­sių jstatvmo [16] 67 str. 3 d.), būdinga tai, jog ieškovams kreipiantis į teismą nurodyti konkre­čią priteistiną sumų šios kategorijos bylose daž­nai yra neįmanoma. Padariusi tokią išvadą ir pripažinusi, kad ieškovai, atsižvelgdami į kon­krečias ginčo aplinkybes, reikalaujamą kompen­sacijos sumą ieškinyje nurodė sąžiningai, teisė­jų kolegija iš principo turėjo konstatuoti, kad ieškovai negali būti įpareigoti atlyginti atsako­vo išlaidas, sumokėtas advokatui, nes dėl šių iš­laidų nėra ieškovų kaltės (CK 1.1 str. 2 d., 6.248 str. 1 ir 3 d.). Antra, visoje bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidu atlyginimo santykių, ku­rie susiklosto tarp proceso Šalių, dinamikoje, įtvirtintoje CPK, ryškus (eismo dalyvavimas, kiti administracinių metodų taikymo elementai. Su­sidariusias bylininkų išlaidas lemia teismo tai­komas vadovavimo bylai stilius, nuo kurio pri­klauso parengiamųjų dokumentu skaičius. teismo posėdžių skaičius, advokatų byloje po­reikis ir jų sugaištamas laikas, teismo apsispren­dimas skirti byloje ekspertizę, pareikalauti kilų Įrodymų ar ne ir daugelis kitų teismo procesi­nių veiksmų. Be to, teismas nustato, kokios iš­laidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Kita vertus, tam tikrų bylinėjimosi išlaidų atsiradi­mą imperatyviai nustato pats Įstatymų leidėjas (pavyzdžiui, žyminį mokesti (CPK iSO str.), mo­kestį už procesinių dokumentų išdavimą (CPK Rl str.). Vadinasi, proceso ši'lių valia dėl byli­nėjimosi išlaidų atsiradimo ir jų atlyginimo yra gerokai apribota. nėra pagrindo atsisakyti bylinėjimosi išlaidomis pripažinti proceso šalių arba trečiųjų asmenų atstovų išlaidas, susijusias su procesu. Šiuo požiūriu atstovų išlaidas pripažįstant byli­nėjimosi išlaidomis būtina vadovautis aksioma qui fact per alium facit per sen, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų atstovų išlaidos pripažintinos by­linėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamų­jų išlaidos. Vadovaujantis šia logika naujojo Ad­vokatūros įstatymo42 50 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Be abejo, atstovų išlaidos, kurios buvo padarytos be atstovaujamojo valios viršijant suteiktus įgaliojimus arba atlie­kant juridinius veiksmus ultra viręs43 ir kurioms atstovaujamasis arba teismas vėliau nepritarė, ne­galima laikyti bylinėjimosi išlaidomis. Tačiau pa­grindas atsisakyti šias išlaidas laikyti bylinėjimosi išlaidomis yra ne jas atlikusių subjektų specifi­ka, o kitas tokių išlaidų požymis - jos nesusiju­sios su byla. Taigi bylinėjimosi išlaidomis reikėtų laikyti da­lyvaujančių byloje asmenų ir teismo (valstybės) išlaidas. Liudytojų, ekspertų, vertėjų ir kitų pro­ceso dalyvių išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi iš­laidomis, nes šie asmenys bylinėjimosi išlaidų ins­tituto požiūriu yra ne išlaidų subjektai, bet jų objektai. Ketvirta, vien išlaidų subjektas nepakanka­mai identifikuoja bylinėjimosi išlaidų sąvoką. Ki­tas svarbus šių išlaidų požymis yra tas, kad tai išlaidos, susijusios su civiliniu procesu, konkre­čios bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad jeigu byla nėra iškeliama, pareiškėjo išlaidos (pavyzdžiui, parengti ieškinį, surinkti įrodymus ir kt.) nelai­kytinos bylinėjimosi išlaidomis. Kita vertus, tai taip pat reiškia, jog turi būti tam tikras priežas­tinis nagrinėjamos civilinės bylos ir išlaidų ry­šys. Baigiant kalbėti apie bylinėjimosi išlaidų ry­šį su civiline byla vertėtų paminėti ir tai, kad įstatymas tiesiogiai skiria dvi šio ryšio rūšis pa­gal išlaidų paskirtį. CPK 79 straipsnyje nustaty­ta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mo­kestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Žyminis mokestis mokamas už teismo darbą. O kitos bylinėjimosi išlaidos yra mokamos už pro­cesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su by­los nagrinėjimu (ekspertizių atlikimą, atsakovo paiešką, vietos apžiūrą, liudytojų apklausą, ad­vokatų ir antstolių darbą ir pan.). Taigi bylinė­jimosi išlaidas apibūdinant per šių išlaidų pa­skirtį galima teigti, kad tai išlaidos, kurios yra mokamos už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Penkta, ne visos išlaidos, kurios susijusios su konkrečių civilinių bylų nagrinėjimu, pripažįs­tamos bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi iš­laidomis laikytinos tik tos išlaidos, kurios nu­matytos įstatyme. Įstatymas gali numatyti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, CPK 81 straipsnyje nu­statyto mokesčio už teismo išduodamus proce­sinius dokumentus negalima pripažinti bylinėji­mosi išlaidomis. Pagal CPK 79 straipsnį ir 88 straipsnį šis mokestis nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją. Be to, minėta, kad teisėjų ir teismo tarnautojų pareiginės algos, teismų pa­statų išlaikymo ir kitos panašios išlaidos apskri­tai išeina už civilinio proceso ribų, taigi ir byli­nėjimosi išlaidų sąvokos ribų. Išvados Baigiant tikslinga apibendrinti pagrindines referate suformuluotas išvadas: L Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas atlieka kompensacinę, prevencine ir proceso ša­lių elgesio reguliavimo l'unkcijas. Išim­tiniais atvejais jam būdingas ir baudžia­masis elementas. 2. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimo santy­kius reglamentuoja civilinio procese tei­sės normos. Šiems santykiams, kiek jų n e reglamentuoja CPK. subsidiariai mu-talis miuandis laikytinos artimiausios pagai prasme ir lurini CK teisės normas. Dažniausiai- tai dcliktinės civilinės at­sakomybės teisės normos (CK 1.1 str. 2 d.). Jeigu tam tikri klausimai neregla-mentuoti irCK, taikoma įstatymo arba teisės analogija (CPK 3 str. 5 d.). Žalai, kilusiai dėl piktnaudžiavimo procesinė­mis teisėmis, atlyginti CK deliklinės ci­vilinės atsakomybės teisės normos tai­komos tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d., 1.137 str. 1 d. ir 3 d.); 3. Kai ieškinys patenkintas iš daiies. šaliai priieistinos bylinėjimosi išlaidos nusta­tomos jos visas bylinėjimosi išlaidas pa­dauginus iš matematinio patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dėl ieškinio santykio. Pa­tenkintos (atmestos) ieškinio reikalavi- mų dalies ir visų ieškinyje pareikštu ma­terialinių Icismių reikalavimų kiekybi­ne išraiška turi būti nustatoma vienodai. Reiškiant turtinius reikalavimus - pa­gai ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK85 str. 1 d.). Jeigu pareikšlinetur­tiniai reikalavimai, gali biili vertinamas pareikštų savarankiškų reikalavimų skaičius, 4. Jeigu ieškinį patenkinus iŠ dalies galima atskirti patenkinai ir atmestų reikalavi­mų pareiškimo teisme sąnaudas (su jais tiesiogiai susijusias bylinėjimosi išlai­das), atskiro materialinio teisinio reika­lavimo, nuo kurio tiesiogiai priklauso konkrečios bylinėjimosi išlaidos arba jų dydis, patenkinimas arba atmetimas pa­gal CPK 'JI referato antrąją dali lemia atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydį. Kai pareikšti skirtingų rūšių, priklausomi vienas nuo kito reikalavimai arba vie­nus reikalavimus nagrinėti reikia aki- ■ vaizdžiai daugiau sąnaudų negu kilus, ieškinį patenkiuus iš dalies išlaidų advokato pagalbai priteisimo proporcingumas proceso rezultatui turi būti nustatomas pagal teisingumo, protingumo ir sąžinin­gumo kriterijus (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 slr. 4 d.). LIT E RATU RA I. ApSM'ipaatHHfl TTpOUeCC V'KfitlItK ,'IjIII BVJO1J / IIoji pe;[. upoiti. M. K T]*Ly[iijjHKOi3a. MocKua1 3epi|;i-nn, 1995. 2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Su J. Lietu­ vių kalbos institutus: reti. kolegija: S. Keiny* (vyr, rcd.)... | c! a!.]. Ketvirtasis leidimas. Vilnius: Mokslu ircncik- lupcdijų leidybos institutas. 2000 3. Draft rai Principlcs and Ruies of transnatiuniil ei vii procedure (with commentary), 2002 /,' http:// \vww.u nidrort. org. t ngl islVp ruexdurc/m am. h Im, 4. Kncyclupedia of Inicmacional Ciimmercial Lid-gatioii. Vol. 1. Bclgium. .1 Ktieydopedia of Intemalional Comuicrciai I.iti-gatron. Vol I USA. b. Eneydopcdia of Internationai Conmiereia] Liti-gation. Vol. U. Japan. 7. (Da.ii,Kon]ni M. Cy.icŪEiue pacxOjiu, 1596 // iittp: //j urqa. liut. ru/a U. docs/a/a/rat8 kei1) I. ht m I S Inltniational Eneydopcdia of Uiw!i. Civil proce­dure. Aušina, The Hague-London-Buston: Kluwcr Law Intcrnational, 1W7. intemaLiunal E:icydopedi.i of Ljws. Civil procc-durc. Swedcn. Thc IL^uc-London-iJosfon: Kluwcr [.aw Iiiicmalionul. i(>%. 10. rpaac.'i.iHUKiiii npouctc y'feojiHK Wwhhc TpeTfcc. ncpepiiGoTiiHHoe 11 .'tona'iiiciiiioe / Ho;į. pe;i. Ii A. M)«mra, H. A Hcthhoh. ZĮ. M. 'kiūra. MūCKiia1 IIEOlO.il FpiUKeiiKO E. M., 2001. H. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstines icisejų kolegijos 2001 m. lapkričio Ii d. nutartis byloji; AB „Rašyba" v. AB Lietuvai luu-pomitsis bankai, bylos Nr. 3 K-7-861/2001, bylų kate­gorija S4; tiS; 90; y2; 95.1: 107.2.2; 117 // Teismų praktika. Nr. 17, p. 117-127. 12. Lietuvon Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teiseju kolegijos 2!N)2 m. kovo 4 d. nutarus civilinėje byloje /.. Jonaitiene v. S. Kopiiuvo individuali įmonė, civilinės bylos N'r. 1K-3-37S/2002, bylų katego­rija 45.1: 45.4; 90; 94.2; 94.5 // http77wvnv.litlex.1t/l.U/ Nutartyi/cnut/2002/i]ut2002./3k-3-37S.htm. Ii. Lietuve* Aukščiausiojo Teisinu Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutar­tis, priimta civilinėje byloje L. Gntzdienė v. AB bankas Hansa-LTB ir k!., bylus Nr, 3K-3-741/2002, bylų ka­tegorija 25.3; 69.5.1: 90; 107.1// http://www.litlcx.lt/ 1 a t fNut.it tys/enu l/2f )02/iint2! >02/3k - 3-741. h [ i n. 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiiiniij bylųsky^ liaus tciftčjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 U. nutartis civilinėje byloje (J. Siamariene v. AB „Mažeikių nafta", bylos Nr. 3K-3-I35OT102, bylų kategorija 2.4.3.13; 90 // http://ww.Iitle

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!