Adomo Mickevičiaus soneto interpretacija

Adomas Mickevičius – iškiliausias bei ryškiausias XIX a. Vilniaus romantinės mokyklos ir apskritai lenkų romantizmo poetas, reikšminga Europos Romantizmo figūra. Jis buvo kovingas romantikas, protestavęs prieš baudžiavą bei kvietęs į kovą prieš carizmą.
Jau iš soneto pavadinimo suprantame, jog tema susijusi su keliavimu, plaukimu. Tai dar labiau išryškėja, kai pirmoje eilutėje pradedama kalbėti apie jūrą, jos baisenybes. Artėjančia audra norima sukelti baimę, tačiau antroje eilutėje minimas jūreivis kopimia stieban, kreipimasi į vaiką - lyrinį „aš“ bei duoda jam nurodymus. Šie veiksmai parodo, jog jis žino ką daro ir tai nuramina skaitytoją. Paskutinėje eilutėje jūreivio sulyginimas su voru tik įrodo, kad jis audros nebijo, o laukia jos lyg grobio.
Antro posmo pradžioje galime pastebėti, kad lyrinis subjektas – minėtasis vaikas – vis dar baiminasi artėjančios audros. Jis yra šių įvykių dalyvis ir sonete kalba pirmuoju asmeniu. Šiame posme didžiausias dėmesys sutelkiamas į kovą tarp jūros ir laivo. Lyrinis subjektas ir jūreivis jokios įtakos čia neturi ir daugiausia ką jie gali dabar padaryti – viską stebėti iš šono. Personifikacija - laivo sugyvinimas - sustiprina šios jūros galią, o epitetais ir vaizdingais sinonimais parodoma, kad ji net užvaldo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!