Adomas Mickevičius 1798-1855 - kontekstai

Istorinis-kultūrinis kontekstas.
XVIII a. pabaigoje (1795 m.) po trečiojo Abiejų tautų respublikos padalijimo Lietuva pateko carinės Rusijos globon ir visiškai prarado valstybingumą, todėl visą XIX a. Lietuvos visuomenė, priešinasi Rusijos priespaudai, krašto rusifikacijai, rūpinasi tautos išlikimu, siekdama išlaikyti kultūrinį sa­vitumą, bei trokšta atkurti praras­tą Lietuvos valstybingumą. Iš pradžių šios viltys siejamos su Napoleono armija, kuri XIX a. pradžioje (1812 m.) užpuolė Lietuvą pavergusią carinę Rusiją, vėliau su 1830-1831 m. ir 1863 m. sukilimais. Taigi XIX šimtmečio pradžioje, Vidurio ir Rytų Europoje sklindant ,,Tautų pavasariui“ bei romantizmo idėjomis, auga susidomėjimas Lietuvos ir Lenkijos istorija, lietuvių kalba, liaudies kūryba (tautosaka), žodžiu, lietuvių kultūra.
Didžiulę įtaką Lietuvos visuomenei tuo laiku turi Vilniaus universitetas bei jame dirbantys profesoriai, kurie pabrėžia literatūros tautinį savitumą, laiko ją tautos dvasios atspindžiu.
Patriotiškai nusiteikę moksleiviai ir studentai buriasi į Filomatų, vėliau Filaretų ir kitas draugijas, yra pasiryžę šviestis, tobulėti, būti naudingi visuomenei.
Biografinis kontekstas.
Adomas Mickevičius, talentingiausias Vilniaus mokyklos ir apskritai romantizmo epochos poetas, padarė didžiulę įtaką lietuvių tautinei savimonei ir literatūrai. Pasak literatūrologės Viktorijos Daujotytės, iš Mickevičiaus kelios kartos mokėsi meilės Lietuvai.
Mickevičius gimė ir augo netoli Naugarduko smulkiųjų bajorų šeimoje, puoselėjančio­je patriotinę dvasią. Jo tėvas save laikė LDK piliečiu. Ir Adomas Mickevičius vadins save lietuviu ne etnine, o istorinės Lietuvos prasme. Šeimos didžiavimasis savo kilme būsimą poetą skatina domėtis krašto istorija, semtis iš jos medžiagos kūrybai.
Aktyviai dalyvavo slaptos Filomatų draugijos veikloje, todėl caro valdžiai susekus slaptąsias Filomatų ir Filaretų draugijas, poetas su draugais kurį laiką buvo įkalintas, o vėliau visam laikui ištremtas iš Lietuvos. Taigi neatsitiktinai jo kūryboje atsiranda išėjimo iš tėvynės, namų praradimo, klajūno temos ir motyvai.
Sonetas „Akermano stepės“ iš sonetų ciklo „Krymo sonetai“. Kelionės motyvas.
Ištremtas į Rusiją, Mickevičius kurį laiką gyveno Odesoje, kur jį prižiūrėjo policija, bet, pasitaikius progai, poetas slapta išvyko į netoliese plytinčias Akerma­no stepes. Čia jam atsirado proga arčiau susipažinti su romantikus žavinčia Rytų kultūra. Ši kelionė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!