Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o jų teisės ir laisvės yra prigimtinės. Šių teisių pripažinimas, gerbimas ir apsauga – svarbiausias demokratinės valstybės tikslas. Todėl kiekvienoje demokratinėje valstybėje yra siekiama užtikrinti, kad žmogaus teisės ir laisvės nebūtų nepagrįstai ribojamos valdžios institucijų veiksmais, o būtų sudarytos sąlygos toms teisėms ir laisvėms įgyvendinti. Taigi, ko gero niekas neabejoja, jog viešojo administravimo institucijos, pareigūnai atlieka svarbų vaidmenį daugelio žmonių gyvenime. Remiantis valdžių padalijimo principu, šios institucijos atlieka vykdomosios valdžios funkcijas, padeda visuomenei arčiau prieiti prie valdžios institucijų, įstatymų leidžiamosios, teisminės valdžios. Pranevičienė (2002) teigia, kad „viešojo administravimo institucijoms, jos pareigūnams, yra suteikta nemažai galių, kurios turėtų palengvinti ir užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų realizavimą, o tuo pačiu – prisidėti prie žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo“. Tačiau dažnai administracinių procedūrų aktai arba teisės aktai, suteikiantys konkrečius įgaliojimus viešojo administravimo pareigūnams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kurių privalo laikytis administracija. Kiekviena valdžios institucija turi savo apibrėžtą kompetenciją, t. y. jai numatytas funkcijas, įgaliojimus, kuriuos viršyti yra draudžiama, tačiau yra suteikiama veiksmų laisvė kompetencijos ribose. Tokia veiksmų laisvė, kuri neperžengia įstatymo numatytų ribų, administracinės teisės principų, vadinama administracinė diskrecija. „Įstatymų kūrėjas, priimdamas įstatymus, negali numatyti visų aplinkybių, kurios gali kilti ateityje“ (Andruškevičius, 2008, p. 86). Vis dėlto viešojo administravimo subjektai naudodamiesi suteiktomis diskrecinėmis galiomis, negali elgtis savavališkai, turi paisyti Konstitucijos, Įstatymų ir bendrųjų teisės principų. Administracinės diskrecijos tema yra aktuali tuo, kad šiandieninėje viešojo administravimo srityje vis labiau susiduriama su netinkamu administracinės diskrecijos vykdymu ir kontrolės problemomis.
Darbo objektas: administracinė diskrecija viešojo administravimo sferoje.
Darbo tikslas: išanalizuoti administracinės diskrecijos reikšmę, jos naudojimą bei kontrolę viešojo administravimo institucijose.
1. Apibrėžti administracinės diskrecijos sąvoką, pagrindinius principus bei jos ribas.
2. Išnagrinėti administracinės diskrecijos naudojimo bei kontrolės vykdymo aspektus.
3. Aptarti teisminį administracinės diskrecijos vertinimą.
• Teisės aktų analizė
• Sisteminės analizės metodas
Darbo struktūra ir naudoti šaltiniai: kursinį darbą sudaro įvadas, 2...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!