Administracinė atsakomybė už netinkamą ataskaitų ir dokumentų apie savo, įmonės pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą

ĮVADAS Mokesčių nustatymas iš esmės liečia ne tik valstybės, bet ir visų ūkio subjektų bei gyventojų interesus. Todėl valstybė skiria išskirtinį dėmesį mokestiniams santykiams reguliuoti, šio reguliavimo teisiniam mechanizmui sukurti. Valstybė, mokesčių įstatymais ir kitais teisės aktais reguliuodama mokestinius santykius, nustato ne tik valstybinę mokesčių sistemą, apibrėžia mokesčio mokėtojus, jų teises ir pareigas, nustato mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, bet ir kartu nustato teisinės atsakomybės mechanizmą už mokesčių įstatymų pažeidimus. Daugiau ar mažiau detalus mokestinių santykių reguliavimas mokesčių teisės normomis dar nereiškia, kad jose įtvirtinti reikalavimai bus įgyvendinti, kad jų bus laikomasi. Deja praktika rodo, kad mokesčių įstatymai dažnai yra pažeidžiami: vengiama mokėti mokesčius, aplaidžiai ar apgaulingai yra tvarkoma įmonių ir kitų mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita, pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, mokesčių, mokesčių administratoriui nepateikiami laiku deklaracijos bei kiti dokumentai ir pan. Todėl būtina sukurti teisiškai pagrįstą atsakomybės mechanizmą, padedantį kovoti su mokesčių įstatymų pažeidėjais ir apsaugoti mokesčių sistemą. Priešingu atveju bus padaroma didelė žala valstybės finansiniams interesams, nustatytai mokesčių mokėjimo, deklaravimo tvarkai. Magistro baigiamajame darbe bus nagrinėjamas administracinės atsakomybės klausimas už mokesčių įstatymų pažeidimus, t.y. konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnį, kurio hipotezė įvardinta- ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą. Šioje temoje bus aptariama administracinės atsakomybės už tam tikrų mokesčių įstatymų pažeidimus ypatumai teoriniu aspektu, jos taikymo specifika, analizuojamos tiek teorinės, tiek praktinės problemos taikant šią normą, normos dispozicijos tobulinimo etapai (pakeitimai, papildymai) atsižvelgiant į valstybės ekonomikos būklę, atskleista mokesčių įstatymų pažeidimų įtaka valstybės mokesčių sistemai, atsakomybių atribojimo klausimai ir jų svarba bei taikymo ribos. Šio straipsnio hipotezė apima taip pat ir administracinį teisės pažeidimą už mokesčių vengimą, tačiau, kad ir kaip šis klausimas yra aktualus šiuometinėje valstybėje ir jos teisinėje bei mokesčių sistemoje, darbe jis nagrinėtas nebus, kadangi nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos temos pavadinimu, iškeltu tikslu ir uždaviniais. Nagrinėjant administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, mokslininkai pateikia gan įvairių samprotavimų atskleidžiant mokesčių esmę jų būtinumą valstybėje: ,,Apmokestinimas- tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo- kuo mažiau”- Žanas Baptistas Kolbertas, XVII a. prancūzų valstybės veikėjas. Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Tad pagrįstai rašė B. Franklinas: ,,Gyvenime yra neišvengiami du dalykai: mirtis ir mokesčiai”. Todėl mokesčių neturėtume peikti. Jie buvo ir bus. Mokesčiai- tai ,,privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei” (G. M. Pajuodienė); ,,...mokesčiai yra privalomi fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai valstybei ir jos vietos valdžios institucijoms” (J. Rimas, R. Stačiokas); ,,Mokesčiai- tai valstybės imami juridinių ir fizinių asmenų privalomieji mokėjimai” (E. Chlivickas, I. Čepienė, V. Meidūnas).1 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnis pateikia tokį mokesčio apibrėžimą: ,,Mokestis- mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka.”2 Taigi pastebėjome, kad mokesčių sąvokų įvairumas didelis ir kad jiems būdingas esminis- prievartos principas. Akivaizdu, jog tai valstybės sukurta pareiga- teisingai apskaičiuoti mokamus mokesčius, juos laiku sumokėti, nes priešingu atveju mokestinės pareigos nesilaikymas- mokesčių įstatymų pažeidimo atvejais turėtų būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės ir viena iš jų- administracinės atsakomybės taikymas. Vis kalbame apie mokesčių įstatymų pažeidimus, atsakomybės taikymą už juos. O kas tai yra mokesčių įstatymo pažeidimas ? A. Marcijono, B. Sudavičiaus knygoje ,,Mokesčių teisė” teigiama: jog ,,Teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus pagrindas yra mokesčių įstatymų pažeidimas- kaltas neteisėtas elgesys (veikimas ar neveikimas), kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai ir padaroma žala valstybės finansiniams interesams.” (Vilnius, 1998, P.52). Kiekvieną mokesčių įstatymų pažeidimą apibūdina kaip ir kiekvienai teisės šakai būdingi požymiai- pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, kaltumas ir baudžiamumas. Suprantame, kad mokesčių įstatymų pažeidimams, kaip ir kitiems teisės pažeidimams yra būdingi tie patys požymiai, veika (veikimas ar neveikimas), žalos padarymas ir kt., tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad neteisėta veika yra padaroma žala valstybės finansiniams interesams. TEMOS AKTUALUMAS. Šiuometinėje valstybėje vis aktualesne ir didesne problema tampa ūkio subjektų teisingas mokesčių paskaičiavimas, laiku jų sumokėjimas į valstybės biudžetą, mokesčių nepriemokų beviltiškas išieškojimas, administracinių, taip pat ekonominių ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Jau nekalbant apie mokesčius administruojančių institucijų reorganizavimą, tikslu priskirti atitinkamus įgalinimus, kurie padėtų kovoti su teisės pažeidėjais _____________________________ 1. Rimas J., Stačiokas R. Mokesčių kilmė ir socialinė- ekonominė raiška. Vilnius, 1996. P. 5. 2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas // Valstybės žinios. 1995, Nr. 61-152. mokesčių, finansų srityse. Užkertant kelią teisės pažeidimams mokesčių ir finansų srityse, plačiai taikomos visų teisinės atsakomybės rūšių priemonės. Tačiau čia labai svarbus administracinės atsakomybės vaidmuo. Administracinės atsakomybės reikšmė labai padidėjo pastaraisiais metais, kai reikia tobulinti valstybingumo stiprinimo ir ekonomikos sąlygomis intensyviai besiplėtojančių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą bei stiprinti jų apsaugą. Kad administracinė atsakomybė kovojant su teisės pažeidimais būtų veiksminga ir efektyvi, nepakanka priimti naujus įstatymus. Būtina, kad pareigūnai gerai suvoktų šių įstatymų esmę bei turinį ir gebėtų juos tinkamai, ir pagrįstai taikyti. Tuo tikslu būtina aiškinti ir komentuoti administracinės atsakomybės įstatymų turinį ir praktinį jų taikymą. Teisinės specialios literatūros (vadovėlių, mokomųjų priemonių, monografijų) administracinės atsakomybės klausimais pagal dabar galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus labai stokojama. Mūsų nagrinėjama tema literatūros stoka akivaizdi. Studijuojant sukauptą literatūrą pastebėjome, kad administracinės atsakomybės už netinkamą ataskaitų ar dokumentų pateikimą apie savo arba įmonės pajamas, pelną ir pan., taikymo, administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atribojimo, atsakomybių ribų nustatymo klausimais nagrinėta nedaug. Panašaus pobūdžio klausimai buvo gvildenami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus D. Samuolio straipsniuose. Taip pat temos turinys paliestas ir kitų tyrinėtojų straipsniuose arba diskusijose ,,už apvalo stalo”, dalyvaujant įvairiems specialistams, tyrinėtojams, tačiau tai daugiau bendro pobūdžio klausimai, o ne atsakomybės taikymo problemos. Valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (ar natūrinius) išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Valstybė jai būtinus išteklius kaupia įstatymų nustatyta tvarka prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų: tam tikrų gyventojų sluoksnių, ūkio subjektų. Tokiu būdu mokesčių būtinumas jų teisingas apskaičiavimas ir sumokėjimas tampa kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas, kadangi jie padeda paskirstyti ir perskirstyti dalį nacionalinių pajamų. Todėl mokesčių reikšmė, jų būtinumas, už mokesčių įstatymų pažeidimus administracinės, baudžiamosios ar mokestinės atsakomybės taikymas yra neginčijamas, nes mokesčiai yra viena iš galingiausių nacionalinės ekonominės politikos priemonių, nors žmonės kartais to nesuvokdami, pamiršdami mokesčių prasmę, stengiasi išvengti jų mokėjimo neteisingai apskaičiuodami mokėtinus mokesčius ar išvis jų nemokėdami. Juk nekontroliuojant mokesčių teisingo apskaičiavimo ir sumokėjimo, poveikio priemonių už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymo, vargu ar atsiras savanoris teisingai apskaičiuojantis ir laiku sumokantis mokėtinus mokesčius. Ši tema aktuali tiek teoriškai, tiek ir praktiškai. Manoma, kad temos aktualumas teoriniu aspektu suprantamas kaip administracinių teisės normų, skirtų mokesčių įstatymų pažeidimų reguliavimui, administracinės atsakomybės taikymui, kūrimas bei tobulinimas. Praktinis aspektas suvokiamas, kaip jau sukurtų teisės normų taikymas praktikoje. Būtent praktinis aspektas teisės normų kūrimui turi didelę įtaką, kadangi sukurtos normos dažnai būna netobulos, sunkiai taikomos, turinčios spragų, jomis sunku vadovautis. Todėl būtent kūrimo stadijoje svarbu atsižvelgti į praktikoje pasitaikančias situacijas, į praktinių darbuotojų pasiūlymus. Taigi atsižvelgiant į mokesčių egzistavimą, jų privalomą mokėjimą, administracinio poveikio priemonių už mokesčių įstatymų pažeidimus kūrimo ir taikymo būtinumą, siekiama pagrindinio DARBO TIKSLO: ištirti administracinės atsakomybės už ataskaitų ir dokumentų apie savo, įmonės pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą, kilimo ir taikymo prielaidas teoriniu ir praktiniu aspektu. Tam, kad būtų pasiektas baigiamojo darbo tikslas, būtina išspręsti šiuos uždavinius: - istoriografinio tyrimo pagalba trumpai pagrįsti mokesčių sistemos egzistavimą, jos įtaką Lietuvos mokestinei teisinei sistemai, ištirti administracinės atsakomybės už ataskaitų ar dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus atsiradimo Lietuvoje užuomazgas, pagrįsti prielaidas jai atsirasti, aptarti valstybės mokesčių sistemos įtaką nagrinėjamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio dispozicijos pakeitimams, papildymams; - pateikti administracinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus sudėties požymių bendrąją charakteristiką, pasitelkus baudžiamosios teisės mokslo išvadas išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo už ataskaitų ir dokumentų apie savo, įmonės pajamas, pelną ir mokesčius pateikimo juridinę sudėties požymių analizę, praktinio darbo pagalba atskleisti kiekvieno požymio buvimo vietą ir svarbą kvalifikuojant veiką; - pateikti administracinės, baudžiamosios ir mokestinės atsakomybių už mokesčių įstatymų pažeidimus atribojimo kriterijus, atskleisti jų ypatumus taikant vieną ar kitą savarankišką teisinės atsakomybės rūšis, jų tarpusavio santykį; - pateikti administracinės, baudžiamosios, mokestinės atsakomybės taikymo ribas perspektyvoje, kai asmuo tyrimo metu geranoriškai atlygina padarytą žalą valstybei. Darbo mokslinis naujumas. Pasirinkta darbo tema pasižymi moksliniu naujumu. Lietuvos teisinėje literatūroje pirmą kartą bandoma kompleksiškai, nuosekliai ištirti administracinio teisės pažeidimo už netinkamą ataskaitų ir dokumentų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą juridinę sudėties analizę, šio pažeidimo ir baudžiamajame įstatyme numatytų panašių veikų kvalifikavimo, atribojimo kriterijus. 1. teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus bendra apžvalga Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų- apsaugos, gamybinės- komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Apmokestinimo faktai buvo žinomi prieš šešis tūkstančius metų, kai vyko karai ir reikėjo daug pinigų, kuriuos valdžia sukaupdavo, imdama mokesčius. Ankstesniais laikais nebuvo vientisos valstybės mokesčių sistemos. Senovėje dažniausiai buvo imamos duoklės natūra ar pinigais. Pavyzdžiui, pirmykštėje bendruomenėje duoklę imdavo laimėjusios karą gentys iš nugalėtųjų genčių, o Feodalinėse valstybėse imamos duoklės virto valstybinių mokesčių (pagalvės, žemės) ir feodaline renta. O tokių mokesčių nemokėjimas tais laikais buvo baudžiamas rykštėmis, viešaisiais teismais. Jau 18 a. Klasikinės ekonominės teorijos kūrėjas A. Smitas (1723- 1796) teigė, ,,kad mokesčio dydis turi būti tvirtas (griežtai nustatytas) ir kiekvienam mokėtojui aiškus. Kiekvienas mokesčių mokėtojas turi žinoti, kiek, kada ir kokiu būdu jis turės mokėti nustatytus mokesčius.”3 Ši taisyklė reglamentuoja, kad negalimas joks mokesčių mokėtojų savavaliavimas mokesčių dydyje, mokėjimo laike ir būde. Sovietiniais metais (1940- 1989 m.) nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema lyginant su Lietuvos ūkio rezultatais 1929- 1939 metais buvo sugriauta, ,,apie 91 proc. Valstybės biudžeto pajamų sudarė įmonių ir organizacijų mokėjimai, o likusią dalį- gyventojų mokesčiai bei rinkliavos.”4 Nors tais metais Lietuva neturėjo mokestinio savarankiškumo, šalyje taikyta centralizuota apmokestinimo tvarka, nukreipta prieš privačią veiklą bei įtvirtinanti kolektyvinę priespaudą, tačiau atsižvelgus į Lietuvos valstybės atskirus raidos etapus atsakomybė už finansinio pobūdžio pažeidimus ar nusikaltimus nors ir gana skirtingai, tačiau reglamentuota jau buvo tiek pirmajame Lietuvos Respublikos (1918- 1940 m.) galiojusiame baudžiamajame statute- XVI skyriuje- ,,Nusižengimai verslų ir prekybos įstatymams”, kur numatyta atsakomybė už mokesčių ir rinkliavų vengimą, neteisėtos banko operacijos ir pan., tiek okupuotoje Lietuvoje 1961 m. priimtame Baudžiamajame kodekse (toliau LR BK)- 161 str.- atsakomybė už vertimąsi privačios įmonės veikla ir komerciniu tarpininkavimu, 162 str.- vertimąsi uždraustu verslu, 1621 str.- vengimas pateikti deklaraciją apie pajamas, 159 str.- spekuliacija ir pan., tiek ir Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos _____________________________ 3. Jurgutis V. Finansų mokslo pagrindai. Kaunas: Šviesa, 1938. P. 228. 4. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija, 1998. P. 19. (toliau TSR) Aukščiausiosios Tarybos 1984 m. priimtame Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau LR ATPK)- 172 str.- vertimosi namudiniais verslais ir kita individualia darbine veikla tvarkos pažeidimas, 1721 str.- vengimas pateikti deklaraciją apie pajamas, 173 str.- vertimasis uždraustomis individualios darbinės veiklos rūšimis ir pan. Bene didžiausią įtaką veikų, kuriomis kėsinamasi į finansų sistemas, kriminalizavimui ir dekriminalizavimui turėjo mūsų valstybės ekonominės politikos pokyčiai, kuriuos lėmė įvairios politinės, ekonominės, socialinės ir ideologinės priežastys. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat kritikuojama, šalies mokesčių sistema. Per trylika nepriklausomybės metų mokesčių bei atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimais priimta nemažai įstatymų, nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius, socialinius bei teisėkūros procesus. Lyginant užsienio valstybių mokesčių sistemą, kuri formavosi daugelį dešimtmečių, Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama ir būsimajam ar jau dabartiniam verslininkui bei vadybininkui, administratoriui, finansininkui, norint priimti kvalifikuotus sprendimus, svarbu šiuos sudėtingus finansinius santykius pažinti, suvokti, analizuoti, nes priešingu atveju būtina suprasti, jog bus taikomos poveikio priemonės- viena ar kita atsakomybės rūšis. Perėjimas iš centralizuotos į laisvos verslininkystės principais pagrįstą ekonomiką vyko sunkiai. Netgi sudarius tokio perėjimo teisines prielaidas, t.y. priėmus daugelį bazinių ekonominių įstatymų, reguliuojančių naujus ūkininkavimo principus, kuriais remiantis galima reformuoti ekonomiką ir kontroliuoti žmonių pajamas, tikrovėje dažnai priimtų įstatymų nepaisoma. Dėl to vyko nepagrįsta turtinė diferenciacija- vienos socialinės žmonių grupės neteisėtai turtėja, pasisavindamos joms nepriklausančią turto dalį, kitos skursta, jų gyvenimo lygis sparčiai krinta. Nepriklausomybės atkūrimo metu bandymai kontroliuoti šį procesą teisinėmis priemonėmis buvo nevaisingi dėl keleto priežasčių.5 Turbūt pagrindinė iš jų ta, kad priėmus naujų ekonominių santykių teisinę bazę, nebuvo sukurtas jos realizavimo mechanizmas, nenustatyta atsakomybė už šių įstatymų pažeidimus. Štai realus pavyzdys: 1992 metais priėmus Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, reglamentuojantį apskaitos vedimą, atsakomybė už aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą buvo tik administracinė- bauda (LR ATPK 1731 str.). Kai tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė įvedama tik 1993 metais (LR BK 1621 str. aplaidus apskaitos vedimas, 1622 str. apgaulingas apskaitos vedimas). _____________________________ 5. V. Piesliakas. Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai. Nusikalstamas apskaitos vedimas // Teisės problemos. 1993, Nr. 2. p. 47. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji tiek administracinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus numatyta praktiškai visuose valstybėse, kurių ūkio pagrindas yra rinkos ekonomika. Stabilias biudžeto bei fondų pajamas sąlygoja valstybės ekonomikos raida, ūkio subjektų pajėgumas mokėti nustatytus mokesčius, taip pat optimali šio proceso kontrolė, saikingai taikant ekonomines bei administracines sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus. Saikingumas galėtų būti apibūdinamas: ,,mokesčių nemokėti ekonomiškai neapsimoka, tačiau taikomos sankcijos neturi sunaikinti mokesčio mokėtojo kaip ūkio subjekto. Tuo tarpu Valstybė, pasitelkusi Temidę užrištomis akimis, įdavusi jai į rankas tris vėzdus: Mokesčių administravimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, ši švaistosi jais verslo pasaulyje dažnai ten, kur pakaktų rykštės ar griežto žodžio.”6 Manome, kad viena iš priežasčių atsakomybės atsiradime yra ne tik asmenų noras išvengti mokesčių, bet ir mokesčių įstatymai, kurie nepakankamai išsamūs, išbaigti. Tapo įprasta, kad beveik kiekvieną mokesčių įstatymą lydi ne tik Vyriausybės nutarimai, bet ir Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir kitų institucijų įsakymai, pranešimai, raštai, kuriuose pateikiamos įvairios tvarkos, instrukcijos, išaiškinimai, rekomendacijos ir pan. Problema ir tai, ,,kad mokesčių mokėtojams, yra ne tik mokesčių įstatymų neišbaigtumas, juos papildančių teisės aktų gausumas bei nesusisteminimas, bet ir nepakankamas jų aiškumas, kai kurių sąvokų juose neapibrėžtumas.”7 Todėl mokesčių mokėtojai kartais net ir ne iš blogos valios nesumoka mokesčius ar visai nedeklaruoja pajamų, būtent dėl įstatymų nežinojimo ar jų nesupratimo. Manytina, jog dėl mokesčių teisėto ir aiškaus reglamentavimo, finansų pradžiamokslį reikia pradėti diegti vaikams, kad jie nuo mažens žinotų kas yra mokesčiai ir kad jų mokėjimas yra parama visuomenei bei patiems sau.8 Būtų tikslinga jau vidurinėje mokykloje ugdyti mokesčių teisinę sąmonę, aiškinti vaikams, kodėl reikia mokėti mokesčius, kur jie naudojami ir t.t. Net Rusijoje, jau nekalbant apie vakarų valstybes, leidžiami vadovėliai moksleiviams apie finansus ir mokesčius, atitinkamos pamokos įvestos jau pradinėse klasėse. Kai vaikas įgyja šios srities žinių, kai susiduria su paprasta gyvenimo realybe, jis pradeda suprasti, kodėl valstybei reikalingi mokesčiai, kodėl juos privalome mokėti ir kodėl jų kontrolei naudojama valstybinė prievarta. _____________________________ 6. A. Drevinskas. Mokesčių, administracinių bei baudžiamųjų įstatymų taikymas: problemos ir sprendimai // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. 1999 bal. 27, Nr. 16(64), p. 8. 7. G. M. Pajuodienė. Lietuvos mokesčių teisiniai pagrindai // Teisės problemos. 1998, Nr. 1, p. 25. 8. A. Miškinis. Apie mokesčių teisinę sąmonę, mokesčių kodeksą ir ombudsmeną // Mokesčių žinios. 2001 lapkr. 26, Nr. 48. 1.1. Administracinės atsakomybės už netinkamą deklaracijų pateikimą atsiradimo Lietuvoje užuomazgos ir vystymosi tendencijos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga mokėti mokesčius, detalizuota mokesčių įstatymuose, tačiau mokestinių santykių reguliavimas mokesčių teisės normomis savaime neužtikrina tinkamo jų realizavimo. Valstybės valdžia jokio produkto nesukuria ir be mokesčių gyvuoti negalėtų. Dabartinė Lietuvos valstybės mokesčių sistema gali būti apibūdinama kaip siekianti surinkti mokesčius griežtai ir greitai. Tai užtikrinti yra naudojama valstybės prievarta. Kad mokesčius surinkti naudojama valstybinė prievarta, yra logiška ir normali pinigų surinkimo būtinybės pasekmė. Kaip Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau JAV) Aukščiausiojo Teismo teisėjas Oliver Wendel Holmes yra sakęs, ,,Mokesčiai yra ta kaina, kurią mes sumokame už civilizaciją.”9 Tačiau, praktika rodo, kad mokesčių sistema negali normaliai funkcionuoti be atsakomybės, todėl jau minėta mokesčio mokėtojo pareiga užtikrinama: “ekonominėmis sankcijomis, administracine ar baudžiamąja atsakomybe.”10 Analizuodami Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1984 m. priimtą Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, įsigaliojusį 1985 metų balandžio mėn. 1 d., pastebėsime, kad tais metais, tarp įtvirtintų elgesio taisyklių nėra nei 1721 straipsnio nei atsakomybės susijusios su deklaracijų pateikimu.11 Sugrįžkime į Tarybų Sąjungos laikus ir panagrinėkime kelis norminius aktus, kurie kaip vėliau paaiškės turės įtakos atsakomybei su deklaracijų pateikimu teisiniam reglamentavimui. Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto (toliau TSKP CK) nutarime ,,Dėl priemonių kovai su nedarbinėmis pajamomis stiprinti” nurodoma, kad visuomenės interesams būtina plačiau panaudoti įvairias piliečių pajamų teisėtumo kontrolės rūšis, tarp jų ir deklaracijų sistemą.12 Ši nuostata detalizuojama tokio pat pavadinimo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau TSRS) Ministrų Tarybos 1986 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 575, kur sakoma, kad piliečiai, darantys didesnius kaip dešimt tūkstančių rublių sumos sandėrius, taip pat statantys daugiau kaip dvidešimties tūkstančių rublių vertės gyvenamąjį namą (vasarnamį), privalo pateikti finansų organui _____________________________ 9. G. Baublys. Atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. 1998 rugs. 08, Nr. 33(33), p. 1. 10. E. Rimšelis. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas finansams pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą // Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2002 m. saus., Nr. 1, p. 102. 11. Lietuvos TSR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas // Vyriausybės žinios. 1985, Nr. 1- 1. 12. Bieliūnas E., Prapiestis J. Ūkiniai nusikaltimai Lietuvos TSR Baudžiamuosiuose įstatymuose. Mokomoji priemonė. Vilnius, 1986. P. 36. deklaraciją apie gautų atitinkamų lėšų šaltinius. Tokia deklaracija taip pat pateiktina pareikalavus vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui arba prokurorui. Taigi matome, kad 1986 metais buvo išreikštas dėmesys į piliečių pajamų kontrolę, įvedant deklaracijų sistemą, todėl atsižvelgiant į tai, 1986 metais Lietuvos TSR vadovaudamasi TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1986 metų gegužės 23 dienos įsaku ,,Dėl kovos su nedarbinių pajamų gavimu stiprinimo” ir 1986 metų gegužės 19 dienos įsaku ,,Dėl pakeitimų ir papildymų kai kuriuose TSR Sąjungos darbo įstatymų aktuose”, taip pat tikslu tobulinti Lietuvos TSR įstatymus, administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildo atitinkama norma- 1721 straipsniu, kuris pavadinamas ,,Vengimas pateikti deklaraciją apie pajamas”.13 Tai etapas, kai Lietuvoje pirmą kartą atsiranda administracinė atsakomybė už pažeidimą susijusį su deklaracijos pateikimu. Galima teigti, jog šios elgesio taisyklės įvedimo metai- 1986 m. ir yra šio straipsnio istorijos pradžia. E. Bieliūno ir J. Prapiesčio mokymo priemonėje “Ūkiniai nusikaltimai Lietuvos TSR Baudžiamuosiuose įstatymuose” teigiama: jog ,,TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1986 m. gegužės 23 d. įsakas “Dėl kovos su nedarbinių pajamų gavimu stiprinimo” ir buvo pagrindas atsakomybei atsirasti už įvairius pažeidimus, susijusius su deklaracijų pateikimu” (Vilnius, 1986. P. 37). Vadovaujantis šiuo įsaku Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas įtraukė atitinkamas normas susijusias su deklaracijų pateikimu, ne tik į administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet ir į tuo metu buvusį ir dabar esamą 1961 m. baudžiamąjį kodeksą (BK 1621 str.). Turbūt pagrįstai galima teigti, jog teisinės atsakomybės įvedimas už pažeidimus susijusius su deklaracijų pateikimu ir buvo teisinės atsakomybės mechanizmas, kitaip tariant vėzdas kontroliuoti piliečių įgyjamų pajamų teisėtumą ir disponavimą jomis. Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyto 1721 straipsnio pirmoji redakcija, atsižvelgiant į tų metų ekonomikos lygį, mokesčių sistemą yra pakankamai detaliai reglamentuota, lyginant į šio straipsnio pakeitimus, padarytus 1990 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Straipsnio pirmosios redakcijos dispozicija numato administracinę atsakomybę už vengimą pateikti deklaraciją apie pajamas, gautas iš vertimosi namudiniu verslu, kita individualia darbine veikla, arba apie kitokias pajamas, apmokestinamas pajamų mokesčiu, ir kitais atvejais, kai deklaracijos pateikimas numatytas įstatymų, arba deklaracijos pateikimas ne laiku, arba žinomai iškreiptų duomenų įtraukimas į ją. Pažeidimo dispozicija, o būtent pajamos gautos iš vertimosi namudiniu būdu, kita individualia darbine veikla, arba kitos pajamos leidžia suvokti to meto ekonomikos _____________________________ 13. Lietuvos TSR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 str. // Vyriausybės žinios. 1986, Nr. 18- 184. liberalizavimą, kai kuriami nauji ekonomikos teisės aktai (pvz. 1986 m. priimtas Individualios darbinės veiklos įstatymas), kurie sudaro tam tikras prielaidas privačiai verslininkystei plėtoti, skirtingai nuo okupuotoje Lietuvoje, kur vienintelis tikslas buvo apsaugoti tada buvusią socialistinę ūkio sistemą ir neleisti plėtotis privačioms ūkininkavimo formoms baiminantis, ,,kad rinkos ekonomika pagrįsta ūkio sistema gali pasirodyti pranašesnė už socialistinę ūkio sistemą, pagrįstą komandiniais, administraciniais metodais.”14 1990 m. Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, senoji centralizuota apmokestinimo tvarka buvo skubiai keičiama į naujus mokestinius santykius. Kilo būtinybė pertvarkyti ne tik politinę, bet ir ekonominę šalies sistemą. Reikėjo pereiti iš komanditinės- planinės ūkininkavimo sistemos į rinkos ekonomiką, grindžiamą laisvo, decentralizuoto ūkininkavimo principais. Visa tai lėmė naujus ekonominius santykius. Kelias į rinkos ekonomiką buvo sudėtingas ir nevienareikšmis. Kuriasi ne tik nauji ekonominiai santykiai, valstybiniai ir ekonominiai rinkos reguliavimo svertai bei mechanizmai, bet atsirado ir naujos visuomenei ir valstybei pavojingos veikos ekonomikos, finansų srityje. Štai kur kyla priežastis atsakomybėms kilti- susidurta su pavojingomis veikomis ekonomikos ir finansų srityse, apie kurias net nebuvo galvota, diskutuota ar net tikėtasi. Valstybė buvo priversta įvertinti šiuos veiksmus, todėl priimant įstatymus, kitus norminius teisės aktus, buvo kuriama teisinė naujų ekonominių santykių reglamentavimo bazė. Iš naujo buvo vertinama administracinio ir baudžiamojo įstatymo įtaka ekonominių santykių reguliavimui. Ir vis dėlto svarbiausias uždavinys pereinant į rinkos ekonomiką buvo normalių sąlygų privačiam verslui sudarymas, kita vertus,- visa nekontroliuojama ir neribojama privačia verslininkyste grindžiama ūkininkavimo sistema gali kelti pavojų visuomenės saugumui, valdymo tvarkai ir net žmonių sveikatai. Valstybė įvertinus tai, daugelį rinkos subjektų veiksmų sureguliavo įstatymais ir kitais norminiais aktais, o visuomenei pavojingas veikas uždraudė ir pripažino pažeidimais ar net nusikaltimais. 1990 m. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas.15 Šiuo įstatymu Nepriklausomoje Lietuvoje įkuriama Valstybinė mokesčių inspekcija su savo skyriais ir padaliniais miestuose bei rajonuose. Naujai įkurtai institucijai pavedama gan svarbios mokestinės _____________________________ 14. A. Abramavičius. Ūkininkavimo tvarkos ir finansinių nusikaltimų kvalifikavimo problemos // Jurisprudencija. 1998, T. 10 (2), p. 9. 15. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas // Vyriausybės žinios. 1990, Nr. 19-493. funkcijos, kuri viena iš jų- ,,kontroliuoti mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į valstybės ir savivaldybės biudžetus apskaičiavimą bei mokėjimą”.16 Apie šį įstatymą, kuriuo buvo įkurta Valstybinė mokesčių inspekcija užsiminėme neveltui, kadangi tai buvo pagrindas ATPK 1721 straipsnio keitimui. 1990 m. liepos mėn. 10 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ryšium su Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo priėmimu nutarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse pakeisti normą, reglamentuojančią atsakomybę už deklaracijų pateikimą, o būtent 1721 straipsnį, korio hipotezė pakeista į: ,,Dokumentų apie pajamas ir mokesčius nepateikimas”. Šio straipsnio dispozicija taip pat iš esmės keičiama ir šiuo metu ši elgesio taisyklė numato administracinę atsakomybę už ,,Dokumento apie pajamas ir mokesčius nepateikimą valstybinei mokesčių inspekcijai nustatytu laiku”.17 Sulyginus 1990 metų straipsnio redakciją su 1986 metų redakciją nesunku pastebėti hipotezės ir dispozicijos skirtumus. Žinoma prasmė likusi ta pati- deklaracijos pateikimas apie pajamas. Manome 1990 metų hipotezės ir dispozicijos redakcijos yra abstraktesnės, nėra numatyta pajamų gavimo šaltinių (iš vertimosi namudiniu verslu, kita individualia darbine veikla), deklaracija įvardinta paprastai- kaip dokumentas, dispozicija daugiau blanketinio pobūdžio, kas yra būdinga finansiniams pažeidimams. Matyt įstatymų leidėjas sukūręs tokio pobūdžio elgesio taisyklę, pasiliko sau laisvės principą- nevaržomai įstatymais ar kitais teisės aktais vėliau ar ankščiau papildomai nustatyti tam tikras taisykles ar tvarką reglamentuojančią dokumentų apie pajamas ar mokesčius pateikimą. (pvz. Kad dokumentų sąvoka apimtu deklaracijas, įvairias ataskaitas ar kitokių pavadinimų dokumentus; dokumentų pateikimas nustatytu laiku- laikas nustatytas atskirais teisės aktais ir jis gali būti atitinkamai keičiamas naujais teisės aktais ar pakeitimais). Mūsų valstybei pasižymint teisės aktų išleidimo gausa ir įvairumu, kiekvienam verslininkui ar už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui- buhalteriui siekiant išvengti atsakomybės, reikalinga sekti kiekvieną mokestinį teisės aktą, tam, kad nebūtų praleistas dokumento apie pajamas ir mokesčius pateikimo laikas, tvarka, forma ir kiti duomenys. O tai padaryti, asmeniui prireiktu prenumeruoti šalyje skelbiamų teisės aktų leidinį- Valstybės žinios, kuriame skelbiami įvairūs teisės aktai, kurių susipažinimas ir ieškojimas mokestinių aktų eiliniam _____________________________ 16. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas // Vyriausybės žinios. 1990, Nr. 19-493. 17. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymas // Vyriausybės žinios. 1990, Nr. 19- 495. verslininkui ar buhalteriui užims bereikalingo laiko, kuris galėtu būti panaudotas versle ar apskaitos tvarkyme. Tačiau to laikotarpio pradžioje administraciniai, o tuo labiau baudžiamieji įstatymai vis dėlto atsiliko nuo ekonomikos ir kitų įstatymų, įtvirtinančių pagrindines rinkos ekonomikos nuostatas, o kai kurie iš jų net dubliavosi.18 Tai konstatuojant, nebuvo atsižvelgta į tai, kad už tam tikrus pažeidimus šioje srityje jau yra numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Kitais žodžiais tariant, nebuvo suderintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir LR ATPK normos. Visa tai lėmė savo esme panašių ar identiškų normų nustatymą ir LR BK ir LR ATPK. Antai tiek pagal LR ATPK 1721 str. (Dokumentų apie pajamas ir mokesčius nepateikimas), tiek pagal LR BK 324 str. (Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas) baudžiama už duomenų apie pajamas pateikimą nesilaikant nustatytos tvarkos. Iš pažiūros sunkesnis pažeidimas būtų- išvis už dokumentų nepateikimą, tačiau už tai kiltu tik administracinė atsakomybė, o jau už neteisingų duomenų pateikimą, vien kad neteisingai supildyta deklaracija, jau taikytina griežtesnė- baudžiamoji atsakomybė. Ir vis dėlto, kaip atriboti šiuos du atsakomybę numatančius straipsnius. Ar nebus per griežta bausmė jeigu asmeniui, į deklaraciją įrašiusiam neteisingus duomenis apie pajamas vienu šimtu ar penkiais šimtais litų mažiau, taikysime baudžiamąją atsakomybę, o gal galėtume apsiriboti asmens geranoriškumu atlyginti valstybei padarytą žalą ir pritaikyti administracinę atsakomybę, kuri manytume turės didesnės svarbos biudžetui, surenkant administracines baudas. Tačiau šis klausimas- administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas jos ypatumai smulkiau bus nagrinėjamas trečioje darbo dalyje. Vystantis rinkos ekonomikai, finansų, teisinei sistemai, buvo kuriamas ir mokesčių sumokėjimo kontrolės teisinis mechanizmas. Atsižvelgiant į mūsų valstybės ir visuomenės, pereinančios prie rinkos ekonomikos poreikius, buvo suformuluota eilė teisės normų numatančių administracinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus (administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos srityje). Kuriant šios srities normas, buvo remiamasi ir užsienio šalių, turinčių senas liberalios ekonomikos tradicijas, patirtimi. Iš esmės pasikeitus socialinei ir ekonominei padėčiai, įstatymų leidėjai tapo labai aktyvūs, kone kiekvieną socialinį, ekonominį ar kitokį reiškinį stengiasi sureguliuoti tam tikru įstatymu. Pavyzdžiui, teisininkų nuomone, administracinių teisės pažeidimų kodekse esančios normos yra pasenusios, gremėzdiškos, netinkamos struktūros, būdingi nuolatiniai pakeitimai ir papildymai. LR _______________________ 18. Abramavičius A. Ūkininkavimo tvarkos ir finansinių nusikaltimų kvalifikavimo problemos // Jurisprudencija. 1998, T. 10 (2), p. 10. ATPK normų pakeitimo akivaizdus pavyzdys būtų mūsų nagrinėjama elgesio taisyklė, numatanti administracinę atsakomybę už netinkamą dokumentų ir ataskaitų apie mokesčius, turtą, pelną ir pan., pateikimą. Per 1990- 2002 metų laikotarpį LR ATPK 1721 straipsnis buvo keistas net septynis kartus. Žinoma, tai greičiausia padaryta dėl atskirų mokestinių teisės aktų įsigaliojimo, rinkos padėties. Sekantys šio straipsnio pakeitimai daryti 1994 metais. Lyginant su 1990 metų redakcija, straipsnyje numatytos elgesio taisyklės iš esmės nepakeistos. Tai tartum žodžių žaismas, kuriais hipotezė pakeičiama į ,,Dokumentų apie pajamas ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą”, o dispozicija į ,,Dokumentų apie pajamas ir mokesčius nepateikimas arba pavėluotas pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai.”19 Būtent esminis straipsnio 1990 ir 1994 metų redakcijų skirtumas tas, kad hipotezės žodis ,,Nepateikimas”, keičiamas į ,,Pateikimo tvarkos pažeidimas”, o dispozicijoje ,,Deklaracijų pateikimas nustatytu laiku”, keičiamas į “Deklaracijų nepateikimą arba pavėluotą pateikimą”. Taigi šios straipsnio redakcijos analizuoti smulkiau nereikėtu, nes atsakomybės atsiradimo klausimas tapatus už veiką, lyginant tiek pagal 1990 metų redakciją tiek 1994 metų. Vos spėja praeiti metai ir 1995 metais dar vienas šio straipsnio pakeitimas, kuris palyginus yra gan žymus ir kurio pakeitimai siejami su naujo įstatymo įtvirtinimu, o būtent 1994 m. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas Nr. I-729, įsigaliojęs 1995 m. sausio 01 d. Jau vien iš straipsnio hipotezės- “Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) arba įmonės pajamas, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas” teigtina, kad norma įtvirtinama naujai, iš esmės pakeičiant buvusią. Dispozicijoje numatyta elgesio taisyklė “Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens) arba įmonės pajamas, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir mokesčius pateikimas bei mokesčių vengimas individualių įmonių savininkams, asmenims, įgaliotiems tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovams, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkams ar administracijos vadovams, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkams ar valdytojams, valstybės bei savivaldybės įmonių administracijos vadovams užtraukia baudą”20 (nuo penkių šimtų iki vieno šimto tūkstančių litų), reglamentuota nors ir gremėzdiškai, tačiau stengtasi kuo tiksliau ir išsamiau apibrėžti veikos turinį. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekse įvedamos dvi naujos mokestinės veikos, kurias pažeidus kyla _____________________________ 19. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 str. //

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!