Abejonė ir kančia Mačernio poezijoje

Apie abejonę ir kančią rašė fantastas, XX a. vid. lietuvių poetas bei katastrofų literatūros kūrėjas Vytautas Mačernis. Rašytojas – dūžtančių formų poetas. Jo poezijoje “formos“ dažnai konfliktuojančios tarpusavyje, dūžtančios ir vėl gimstančios. V. Mačernio poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo, kančios bei nežinomybės temos. Poeto, kaip ir visų žemininkų kūryboje vyrauja ne asmeniniai išgyvenimai, ne visuomeniniai siekiai, o apmąstymai. Rašytojo sonetų žmogus kelia klausimus, susijusius su gyvenimo prasmės, laimės, mirties slėpiniu, ir ieško atsakymų. Toks buvo ir poetas V. Mačernis. Savo dienoraštyje poetas rašė:, Aš degiau nerimu, vedančiu į pažinimo gelmes“, todėl kančios, pažinimo ir abejonės temos yra neatsiejamos nuo rašytojo kūrybos. Septintajame „Rudens sonete“ lyrinis „aš“ gyvena nežinioje ir kelia filosofinius būties klausimus: „Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu/ Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?“ Keliami egzistenciniai klausimai, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!