Tėvynės ilgesys ir dvasinė žmogaus kančia Salomėjos Nėries karo metų poezijoje

Tėvynės ilgesys ir dvasinė žmogaus kančia Salomėjos Nėries karo metų poezijoje

1-pastraipa

Salomėjos Nėries karo metų eilėraščiuose išryškėja kontrastas tarp nejaukus svetimo krašto ir išsiilgtos Tėvynės, į kurią veržiasi žmogaus širdis. Nuo pat gimimo žmogų ir tėviškę sieja stiprus ryšys, tai galima įžvelgti vienoje iš Salomėjos Nėries poemų ,,Eglė žalčių karalienė“. Ten pasakojama, kaip Eglė gyvena vyro rūmuose toli nuo savo tėviškės ir kasdien jaučia namų ilgėsi, kančią. Panašią skausmo kančią antrojo pasaulinio karo metais išgyveno žinoma Lietuvos poetė Salomėja Bačinskaitė, geriau žinoma kaip Salomėja Nėris. Tuo laikotarpiu poetei teko palikti savo tėviškę ir išvykti gyventi i Maskvą. Savo skaudžius išgyvenimus ji išlieja savo eilėraščiuose. ,,Ar žiburėlis lauks“ yra kontrastas tarp išsiilgtos tėvynės ir svetimo krašto. ,,Atimkit iš manęs/tą skurdųjį peizažą, / dirvonų tuos laukus/padangės svetimos./ Palikit man tik beržą/ir tą žiedelį mažą,/prigludusį/prie žemės mylimos. “ Eilėraštyje ,,Namo“ lyrinis subjektas namų ilgės išreiškia menine raiškos priemone deminutyvais (rankelę, namelis, tėtukas, mamutėle, paukštelį). O eilėraštyje ,,Parneški, juodas varne, žinią į mano gimtinius namus“ autorė nejaukumo ir liūdesio jausmus išreiškia epitetais (,,žemėj šaltoj, svetimoj“, ,,kapelio suminto bedalio“, “per gūdųjį mišką,/per svetimą šalį“). Taigi apibendrinant Salomėja Nėris kūryboje išreiškia tėvynės ilgesį, kančią bei skausmą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!