ABC sistema kaštų ekonomikoje

Įvadas Temos aktualumas. Šiuolaikinio valdymo sąlygomis, esant dideliam informacinių ryšių srautui, nuolat didėja ūkinė rizika dėl nekvalifikuotų valdymo sprendimų, nes operatyvios ir tikslios informacijos stoka nulemia pavėluotų, arba neracionalių valdymo sprendimų priėmimą pakankamai neišanalizavus bei neįvertinus visų galimybių. Visą informaciją susisteminti padeda valdymo apskaita, kurios viena iš pagrindinių dalių yra išlaidų apskaita, jungianti finansinę ir valdymo apskaitas. Tinkama išlaidų apskaita padeda tiksliai nustatyti produkcijos savikainą, kurios pagrindu gali būti priimami sprendimai. Vakarų šalių praktikoje taikomos kelios savikainos kalkuliavimo sistemos (dalinės, pilnosios ir normatyvinės savikainos kalkuliavimo sistemos), kurių teorinis pagrindimas ir praktinis pritaikymas gerai žinomas. Vienos ar kitos sistemos pasirinkimas siejamas su jų turimais pranašumais bei trūkumais, kurie atsispindi veiklos rezultatuose ne tik tiesiogiai, kai gaunamas skirtingas pelnas ar nuostolis taikant vieną ar kitą sistemą, bet ir netiesiogiai paveikia veiklos rezultatus dėl priimamų sprendimų kokybės, kuriems pagrindą sudaro sistemų teikiamos informacijos operatyvumas bei analitiškumas. Todėl tinkamas savikainos kalkuliavimo sistemos pasirinkimas labai svarbus. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pažymėtina, kad darbe nagrinėjama mokslinė problema Lietuvoje beveik netyrinėta. Įmonės veiklos vertinimo aspektus analizuoja V. Boguslauskas, G. Jagelavičius, V. Gronskas, P. Moščinskas, V. Boguslauskas savo moksliniuose darbuose. Nors į kai kurias atskiras sudedamąsias šiame darbe iškeltos problemos dalis minėti autoriai gilinasi, tačiau trūksta tyrimų, kuriuose būtų integruotai nagrinėjama veiklų kaštų apskaitos taikymo problema gamybinėje įmonėje. Todėl šis darbas papildo vadybos mokslo patirtį nagrinėjant kaštų apskaitos problemas. Užsienio mokslininkų indėlis į kaštų apskaitos veiklos tyrimus yra didesnis. Teoriniai šios veiklos aspektai plačiai nagrinėjami A. Boot, C. Mayer, A. V. Thakor, J. Stiglitz, R. Levine, B. M. Friedman ir kitų autorių darbuose. Darbo objektas — veiklos sritimis pagristas išlaidų kalkuliavimas. Darbo tikslai ir uždaviniai. Analizuojant ir sisteminant veiklos sritimis pagristas išlaidų kalkuliavimui darančias įtaką sąlygas plėtros galimybes Lietuvos įmonėse, šiame darbe buvo keliami tokie tikslai: - pagrįsti veiklos sritimis pagristas išlaidų kalkuliavimo tyrimo metodologinį aspektą sukuriant ABC taikymo savitą koncepciją; - nustatyti veiklos sritimis pagristo išlaidų kalkuliavimo sistemos taikymo darančius įtaką veiksnius ir apibrėžti jų poveikio savybes ir mastą; - nustatyti veiklos sritimis pagristo išlaidų kalkuliavimo sistemos taikymo galimybes Lietuvos įmonėse ir pasiūlyti jos skatinimo priemones. Siekiant nurodytų tyrimo tikslų, buvo sprendžiami tokie uždaviniai: - apibrėžiami veiklos sritimis pagristos išlaidų kalkuliavimo sistemos ( toliau ABC) teoriniai principai ir turinys bei nustatomos ABC taikymo tendencijos ekonomiškai išsivysčiusiose ir rinkos ekonomiką kuriančiose šalyse; - analizuojami mokslinių tyrimų, susijusių su ABC taikymo galimybėmis, rezultatai; - sistemiškai aprašomos ABC taikymo lemiančios sąlygos; - tiriamos ABC taikymo konkrečios sąlygos Lietuvos įmonėse; - parenkamos organizacinės priemonės, būtinos ABC taikymui Lietuvoje. Tyrimų metu daug dėmesio buvo skiriama kaštų apskaitos sistemoje vykstančių procesų struktūros analizei. Tyrimo metodai. Tiriant Lietuvos ABC taikymo funkcionavimą ir jos plėtros perspektyvas, taip pat buvo atliekama statistinių duomenų analizė, sisteminama ir apibendrinama surinkta informacija. Rėmėmės šiais tyrimo metodais: užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbų logine analize (pirmoje ir antroje darbo dalyje), veiklos vertinimo sistemų lyginamąja analize (antroje dalyje), kuriamos ABC taikymo sistemos teoriniu modeliavimu, jungiant jau egzistuojančius veiklos kaštų apskaitos vertinimo principus bei metodų privalumus į integruotą visumą. Organizacijos veiklos kokybės, veiklos pasiekimų ir tobulinimo pasiekimų vertinimo sistema sudaryta, taikant anksčiau sukurtų ir organizacijose naudojamų veiklos vertinimo sistemų privalumus, remiantis išanalizuotų veiklos vertinimo sistemų principais, atitinkančiais pažangioms veiklos vertinimo sistemoms keliamus reikalavimus, bei mokslinių darbų logine analize. Tyrimai verslo organizacijose pagrįsti kokybinių tyrimų organizavimo ir vykdymo principais. Grindžiant organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo sistemą, remtasi užsienio ir Lietuvos autorių skelbtais moksliniais darbais ir informacija internete. I. Kaštų apskaitos sistemų taikymo statybos įmonėje teoriniai aspektai 1.1.Kaštų apskaitos metodų įvairovė bei ribotumas Finansų teorijoje išlaidų kalkuliavimas (apskaitos sistema) - tai jų tyrimo, matavimo, apibendrinimo, kontrolės procesas, kurio metu siekiama nustatyti kalkuliuojamo vieneto savikainą. Šiuolaikinis ekonominis mąstymas ir supratimas apie gamybą neapsiriboja tik materialaus produkto gaminimu. Vertybės kuriamos ir tokiose žmogaus veiklos srityse kaip mokslas, informacijos apdorojimas, valdymas, statybos pramonė ir pan. Bendriausia prasme gamyba (production), yra bet kokia žmogaus veikla, kurios tikslas - gėrybių, t.y. įvairių prekių ir paslaugų, kūrimas; poreikių tenkinimas, nes pagrindinis rinkos subjektas yra vartotojas. Tačiau be gamintojo šio tikslo pasiekti neįmanoma, o poreikiai negali būti tenkinami be veiklos sritimis pagrįstų išlaidų kalkuliavimo. Statybos įmonės veiklos kaštų įvertinimas yra neatsiejamas nuo jos valdymo funkcijos, nes valdyti galima tik tai, ką galima įvertinti. Pavyzdžiui, jeigu statybos įmonėje įvertinami tik finansiniai rodikliai, tai statybos įmonės strategija grindžiama tik statybos įmonės veiklos finansiniais rezultatais. O taip yra daugumoje "klasikiniais" vadybos metodais pagrįstų organizacijų. Tačiau geras kurių nors metų pelnas negarantuoja, jog statybos įmonė išsilaikys rinkoje netgi artimoje ateityje. Tarkim, jei statybos įmonės savininkams svarbus tik gaunamas trumpalaikis pelnas, jie reikalaus gerų finansinių veiklos rezultatų. Taip bus investicijoms užkirstas kelias į veiklos tobulinimą - vieną iš statybos įmonės ilgalaikės sėkmės veiksnių. Kadangi vien tik finansiniai rezultatai nerodo statybos įmonės tikrosios padėties, būtina įvertinti verslo ilgalaikės sėkmės veiksnius, tokius kaip vartotojų poreikių ir lūkesčių tenkinimas, nuolatinis tobulėjimas ir kitus.1 Autorius, remiantis ekonomikos teorija teigia, jog gamybos kaštai susidaro visose verslo rūšyse: žemės ūkyje, gamybinėje ir statybos pramonėje. Visuose versluose ir užsiėmimuose, teikiančiuose paslaugas, taip pat ir materialinių (vertybių gamyboje). Gamintojai - verslininkai, kaip ir vartotojai, turi galimybę pasirinkti. Svarbiausia jie privalo pasirinkti prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, t.y. firmos apsisprendžia, koki pasirinks gamybos veiksnių derinį, kokius konkrečius pajėgumus, medžiagas panaudos gamybos procese. Pavyzdžiui, ar statybos įmonė pirks didesnį žemės sklypą ir statys jame daug skirtingos paskirties objektų, ar naudodamas mažesnį sklypą ir statys vienos paskirties verslo centrą? Įvairūs sprendimai labiausiai skiriasi reikalingų kastų (sąnaudų) apimtimis. Kaštais įvertinti sprendimai bus geriausi, jeigu galutinis jų rezultatas bus tolygus konkuruojantiems tikslams. Remiantis išdėstytų autorius norėtų pateikti kaštų apibrėžymą: kaštai - tai panaudoti ištekliai (Išlaidos) tam tikram sprendimui įgyvendinti. Apžvelkime, kaip susidaro kaštai - statybos įmonėje. Pirmiausia, išsinuomodamas ar nusipirkdamas žemės sklypą, jis turi pasistatyti objektą ir sumontuoti joje įrengimus, šildymą ir apšvietimą, pasisamdyti įvairių specialybių darbuotojų - kvalifikuotų, nekvalifikuotų, administracijos tarnautojų ir galbūt net mokslo darbuotojų. Pagaliau jis privalo nusipirkti energijos ir žaliavų bei medžiagų. Statybos įmonė už visa tai turi mokėti, ir dažniausiai anksčiau, negu objektas bus pastatytas. Visos šios išlaidos sudaro statybos įmonės statybos kaštus. Taigi kaštai susidaro visose ūkininkaujančiose firmos. Gamybos kaštus galima apibrėžti kaip firmos piniginės išlaidos, būtinos visiems gamybos veiksniams apmokėti, už prekės pagaminimą ar paslaugos teikimą. Kitaip tariant, gamybos kaštai (arba gamybos išlaidos) yra gamybos išteklių pavertimo aukštesnės vertės prekių ir paslaugų produkcijos kaina. Produktų gamybos kaštai apima žaliavų, energijos, darbo užmokesčio išlaidas, įmonės įrengimų naudojimą, nusidėvėjimą bei įmonės pastatų nuomą ir mokesčius, apšvietimą bei šildymą ir kt. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad į gamybas kaštus pereina tik tą dalis fizinę prasmę naudojamo kapitalo, kuri susidėvi gamyboje. Statybos įmonė - pelną gauna tada, kai pardavimo kaina yra didesnė už statybos kaštus. Todėl svarbūs atsakymai į du pagrindinius klausimus: 1. Kokia kaina tikimasi parduoti prekę ar teikti paslaugą? 2. Kaip galima sumažinti gamybos kaštus, nebloginant prekių ir teikiamų paslaugų kokybės? pardavimo kainos priklausomybę nuo rinkos tipo, konkurencijos sąlygų, nuo rinkos prisotinimo prekėmis. Įgyvendinant sprendimus, vadybininkams (menedžeriams) būtina žinoti įvairių objektų kaštus: produkcijos (paslaugos) vieneto kaštus, mašinos (įrengimo) darbo valandos kaštus ir pan. Todėl kaštų objektai parenkami taip, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Dažniausi yra tokie kaštų objektai: prekės, paslaugos, gamybos operacijos, firmos eksploatacinės tarnybos ir t.t. Tačiau visus kaštus nesunkiai galima sugrupuoti į (tris pagrindines): 1. Materialinės vertybės ir joms prilyginti kaštai; 2. Darbo jėgos kastai; 3. Pridėtiniai kaštai. Taip kaštus skirstyti lengva ir didelėse firmose (įmonėse), ir mažose, bei analizuoti jų veiklą. Pradiniai kaštai (initlal costs) apima, firmos veikloje atsiradusius kaštus. Būdinga yra tai, kad pradiniai kaštai susideda iš daugelio elementų, nepasikartojančių nuo veiklos pradžios. Naujai įsigytų įrengimų, aparatūros ar kitos technikos pradiniai kaštai apima pirkimo kainą, pristatymo (transportavimo) išlaidas, sumontavimo ir derinimo išlaidas. Pagamintų gaminių -prekių pradiniai kaštai apima inžinerinio projektavimo ir įdiegimo kaštus, bandymo ir tobulinimo kaštus, techninio gamybos rengimo bei gamybos kaštus ir t.t. Akivaizdu, kad pradiniai kaštai atsiranda veiklos pradžioje, o vėliau formuojasi kita grupė, kaštų - gamybos ir eksploatavimo kaštai. Gamybos ir eksploatavimo kaštai (operating and maitenance costs) – tai gamybos ir eksploatacijos personalo darbo kaštai. (labour costs), technologinio kuro ir jėgos kaštai, dalis netiesioginių išlaidų (inderect costs), gamybos ir eksploatacijos išlaidos (operating and maintenance supply costs), atsargų ir remonto išlaidos (inventory and repairance costs), draudimas ir mokesčiai (insurance and taxes expenses). Šių minėtų kaštų statybos įmonėje atsiradimo laikas labai skirtingas, tačiau jie fiksuojami per visą įrengimų, aparatūros ir kitos technikos eksploatavimo laikotarpį. Statinių, inžinerinių tinklų ir kt. gyvavimo ciklas prasideda jų poreikio esminiu nustatymu ir baigiasi jų nurašymu, likvidavimu. Šis orientacinis veiklos laikas apima tyrimus, projektavimą - konstravimą, eksperimentinius bandymus ir tobulinimą, techninį gamybos rengimą, gamybą, eksploataciją (vartojimą) ir jos nutraukimą. Apskritai, gyvavimo ciklą sudaro dvi didelės fazės: įsigijimo ir eksploatacijos gyvavimo ciklo kaštai apima visas išlaidas: ir grįžtamąsias, ir negrįžtamąsias, įsigijimo fazėje negrįžtamosios išlaidos yra padarytos; jos sudaro įrengimo, statinio arba sistemos pradinius kaštus. Eksplo­atavimo (naudojimo) metu padaromos grįžtamosios išlaidos.2 Statybos ciklo kaštų analizė apima visas statybos ciklo išlaidas, ir ieškoma ekonominio balanso tarp išlaidų ir pajamų išlaidų. Daug naudingų projektinių sprendimų gali būti priimta statybos ciklo fazėje, ir tai leidžia minimizuoti objekto naudojimo ir eksploatavimo išlaidas. Apskritai, pagrindinis tikslas yra minimizuoti visus statybos cikle susidarančius kaštus. 1.2. Išlaidų kalkuliavimo sistema statybos įmonėje Įvairių šalių specialistai bando pritaikyti universalią savikainos kalkuliavimo sistemą, kuri galėtų aprėpti visas statybos verslo veiklos sritis. Pasirinktas ABC Activity based costing (veiklos sritimis pagrįstas išlaidų kalkuliavimas) metodas, kurio esmė: visos statybos pridėtinės išlaidos yra apskaitomos pagal statybos įmonės veiklos atskiras dalis, o jų dalis, tenkanti statiniui, paskirstoma pagal specifinį kalkuliavimo vienetą, išlaidų nešėją. Viena svarbiausių statybos įmonės veiklos tobulinimo laidavimo priemonių yra veiklos įvertinimas. Daugelyje mokslinių darbų analizuojami įvairių veiklos funkcijų, sričių bei aspektų matavimo ir vertinimo metodai. Tačiau mokslinėje literatūroje mažai dėmesio skiriama įvairių funkcijų, sričių bei aspektų veiklos vertinimo integravimui, siekiant surinkti informaciją, būtiną veiklos nepaliaujamam tobulinimui užtikrinti. Darbo autorius norėtų pabrėžti, kad keičiantis įmonės ir jos veiklų bei padalinių vertinimo rodikliams, keičiasi ir kaštų apskaitos metodai t.y. įmonės veiklos modernizacija reikalauja ir kokybiškai naujų kaštų vertinimo metodų ir sistemų. Ir moderni finansinio vertinimo sistema vertina ir nefinansinius rodiklius, ir šiuolaikinė kaštų apskaita vertina ne tik sąnaudas, bet ir gautą rezultatą, ir nebūtinai finansinį. Įmonėms pradėjus vertinti padalinių veiklą, apskaita vertindavo ne tik visos įmonės veiklą, bet ir kiekvieno padalinio atskirai. Atsiradus poreikiui vertinti visą verslo procesą, atsirado strateginė apskaita, apimanti ne tik savą įmone, bet ir tiekėjus, pirkėjus bei konkurentus. Vadybai atsigręžus į veiklas, atsirado veikla grįsta apskaita, kuria iki šiol remiamasi priimant įvairius valdymo sprendimus. Įmonių vadovai, parduodami plataus asortimento produkciją, atlieka svarbius valdymo sprendimus, susijusius su kainų nustatymu, asortimento dydžiu bei sprendžia su gamybos technologija ir gamyba susijusius klausimus. 3 Valdymo sprendimams didėją įtaką turi informacija apie gaminio savikainą. Ypač tokios informacijos poreikis atsiranda, kai vadovai pajunta konkurenciją gamyboje, o alternatyvinės informacijos, tuo metu kai daromi sprendimai, nėra. Tuo tarpu esama informacija apie gaminių savikainą yra gana iškreipta, nes ji gaunama seniau susiformavusiais metodais, kada įmonė gamino siaurą asortimentą. Statybos pridėtinės išlaidos ar veiklos išlaidos buvo pakankamai nedidelės savo apimtimi ir jas buvo galima gana tiksliai priskirti konkrečiai produkcijai pagal pasirinktą kriterijų. Neteisingai paskirstytų gamybos pridėtinių išlaidų poveikis savikainai buvo labai menkas, o jų skirstymas sudėtingesniais metodais neapsimokėjo. Šiuo metu Lietuvoje formuojasi naujas požiūris į kaštų apskaitą: anksčiau, pasirinkus kaštų apskaitos sistemą, ji buvo naudojama visiems tikslams, o dabar skirtingos kaštų apskaitos sistemos naudojamos skirtingiems tikslams. Anksčiau kaštų apskaitos sistemos pagrindinis uždavinys buvo įvertinti atsargas, o šiuo metu tai tik vienas iš didelės aibės uždavinių. Galima padaryti išvada, kad tik žinant dabartinę organizacijos padėtį, galima planuoti, kaip gerinti veiklos rezultatus. Siekiant užtikrinti nepaliaujamą organizacijos veiklos tobulinimą, svarbu rūpintis pačiu tobulinimo procesu. Tuo tikslu turi būti įvertinam ir tobulinimo pasiekimai.4 1.3. Vertinimo būdai ir metodai apibendrinti įvairiose kaštų vertinimo metodikose ir sistemose R. Scapens išskyrė penkias valdymo apskaitos sritis: planavimas; išlaidų klasifikavimas; kontrolė; kalkuliavimas; padalinių veikla. Vienos ii valdymo apskaitos sričių, išlaidų kalkuliavimo, klausimai valdymo apskaitoje užima itin svarbią vietą. Ir tai suprantama, nes vadybininkams vis labiau reikia informacijos apie savikainos formavimosi procesą konkrečiose veiklos sferose.5 Pastaruoju metu Vakarų valstybių apskaitos specialistai bando pritaikyti universalią savikainos kalkuliavimo sistemą, kuri galėtų aprėpti visas veiklos sritis. Todėl tapo labai populiarus naujas kalkuliavimo metodas, kurio esmė jį lydi tame, kad visos gamybos pridėtinės išlaidos yra apskaitomos pagal įmonės veiklos atskiras dalis (gamyba, administravimas, pardavimai ir pan.), o jų dalis, tenkanti gaminiui, paskirstoma pagal specifinį kalkuliavimo vienetą,: laidų nešėją. Šios naujos išlaidų kalkuliavimo sistemos (metodo) teorinius pagrindus pirmieji išdėstė amerikiečių autoriai R. Kaplan, T. Johnson ir R. Cooper 1987-1988 m. Specialioje literatūroje ji sutrumpintai vadinama ABC sistema -Activity based costing (liet. veiklos sritimis pagrįstas išlaidų kalkuliavimas). Reikėtų pabrėžti, kad vien apskaičiuoti statybos įmonės ar padalinio rezultatus nepakanka: veiklą reikia nuolat tobulinti, kad rezultatai gerėtų. Todėl darbo autorius norėtų trumpai apžvelgti visus pagrindinius įmonės veiklos vertinimo metodus, pabrėžiant jų esminius skirtumus nuo veiklos sritimis pagrįsto išlaidų kalkuliavimo metodo (ABC), bei tuo pagristi savo apsisprendimą dėl šio metodo pranašumo. 6 Tuo tarpu veikla pagrįstų kaštų ir subalansuotų rodiklių teorijos teigia, jog vienu rodikliu neįmanoma teisingai įvertinti įmonės veiklos, todėl siūlo vertinti aibe rodiklių. Veikla pagrįstų kaštų teorija vertinimo rodiklius suskirsto į kiekio, laiko ir kokybės, o subalansuotų rodiklių teorija rodiklius skirsto į finansinius, vidaus, pirkėjų inovacijų. Visos keturios minėtos pagrindinės veiklos vertinimo teorijos yra teisingos ir naudingos valdant įmonę ir iš esmės ne prieštarauja viena kitai, o viena kitą papildo. Pažvelkime: srauto teorija įvertina, kokia vertė sukuriama bendrovės viduje kiekvienoje veikloje - t.y. iš pardavimų atimamos įsigytų medžiagų sąnaudos; ekonominio pelno teorija apskaičiuoja sukurtą naują vertę, t.y. iš pardavimų atima visus kaštus, ir apskaitomus apskaitoje, ir ne; veikla pagrįstų kaštų teorija vertina kiekvieną įmonės veiklą, o subalansuotų rodiklių teorija aibe rodiklių vertina visą įmonės veiklą arba atskiras veiklas. Kuo gi viena teorija papildo kitą, parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Įmonės veiklos finansinio vertinimo teorijų tarpusavio ryšys Teorijos Subalansuotų rodiklių (BS) Srauto ( S) Ekonominio pelno (EVA) Veikla pagrįstų kaštų (ABC) BS pasiūlo rodiklius vertinti veikloms, ABC parodo veiklai atlikti ir rodikliui pasiekti patirtus kaštus ABS suskirsto bendrovę į veikas, padedamas išskirti siauras vietas, S padeda optimizuoti veiklą, maksimizuodamas srautą prie bazinių sąnaudų EVA rodiklio kitimas parodo kiekvienos veiklos indėlį į bendrovės veiklą. EVA padeda nustatyti atskirų veiklų tikslus Subalansuotų rodiklių (BS) Maksimizuojant srautą, optimizuojant veiklą, sudaromos galimybės vystyti bendrovę keturiomis BS teorijos kryptimis EVA – rodiklis, tarpusavyje subalansuojantis BS rodiklius, parodantys reikiamą vystymosi kryptį Srauto (S) Maksimizuojant srautą, optimizuojant veiklą, didėja EVA rodiklio reikšmė. EVA teorija, įvertindama kapitalo kaštus, patobulina S teoriją Šaltinis: L. Krivka. ABC sistema - išlaidų kalkuliavimo naujovė. //Apskaita ir kontrolė, 1996, Nr. 15 Reikėtų pabrėžti, kad tarp minėtų įvertinimo teorijų nėra esminių prieštaravimų, įmanoma jas sujungti į vieną integruotą įmonės veiklos finansinio vertinimo modelį. Keturios minėtos teorijos sujungiamos į vieną integruotą modelį, realizuojantį visų teorijų pranašumus. Jungiant šias teorijas, reikia įvertinti tai, kad: 1. Veikla pagrįstų kaštų teorija “žino”, kaip išskaidyti įmonę į veiklas, ir gali modeliuoti veiklų kaštus, tačiau ji vertina tik atskiras veiklas ir neturi įrankio, optimizuojančio šių veiklų darbą, o visos įmonės veiklai vertinti naudoja tik tradicinį rodiklį - grynąjį pelną, nepaisantį kapitalo kaštų; 2. Srauto teorija turi algoritmą ir filosofiją, padedančią optimizuoti įmonės veiklas, tačiau neturi išskirtų principų, leidžiančių įmonę skaidyti į veiklas. Įmonės veikla vertinama taip pat vienu - srauto rodikliu, neatspindinčiu galutinio veiklos rezultato ir neįvertinančio kapitalo kaštų; 3. Subalansuotų rodiklių teorija pasiūlo keturias kategorijas, pagal kurias reikia vertinti ir vystyti įmonę ir jos veiklas, tačiau neturi įrankio, leidžiančio paspartinti vystymąsi reikiamomis kryptimis; 4. Ekonominio pelno teorija vertina įmonės veiklą vienu rodikliu EVA, įvertinančiu visus įmonės patiriamus kaštus, tačiau neturi įrankio, leidžiančio optimizuoti įmonės veiklą ir padidinti šio rodiklio reikšmę. 1.4. Kaštų apskaitos sistemų taikomų statybos įmonėse palyginimas ABC apskaitos sistemos šalininkai teigia, kad įprastos produktų savikainos nustatymo sistemos yra pasenusios ir turėtų būti pakeistos ABC sistemomis, naudojant daugiau kaštų veiksnių (angį. cost drivers), arba, kalbant tradicine terminologija, daugiau paskirstymo bazių. Darbo autoriaus nuomone: kaštų apskaitos sistemas reikėtų skirstyti pagal keletą jų bruožų: pirmiausia - pagal kaštų grupes, kurios paskirstomos kaštų objektui, bei sudėtingumo lygį, kuris naudojamas paskirstyti kaštus kaštų objektui. Patirtis rodo, kad nėra vienos idealios kaštų apskaitos sistemos, ir pasirinkimas priklauso nuo aplinkybių.7 Pagrindinis įvairių kaštų sistemų skirtumas yra tai, kaip paskirstomos netiesioginės sąnaudos ir ar iš viso jos skirstomos kaštų objektams. Kokiam nors konkrečiam tikslui parinkti kaštų apskaitos sistemą, reikalingą konkrečiam sprendimui priimti, įmanoma, tačiau niekada viena kuri nors sistema nebus universali.8 Statybos verslo subjektai siūlydami plataus asortimento paslaugas bei produkciją, atlieka labai svarbius valdymo sprendimus susijusius su kainų nustatymu, veiklos mastu bei sprendžia su statybos technologija ir gamyba susijusius klausimus. Valdymo sprendimams labai didele įtaką turi informacija apie statinio savikainą. Pasikeitus statybos ir valdymo sąlygoms statybos savikainoje pastebimai pakito statybos išlaidų struktūra. Pastaruoju metu statybos sparčiai plečiasi ir tiesioginis darbo užmokestis jau pradeda sudaryti nežymią įmonės savikainos (išlaidų) dalį. Tuo tarpu tiekimo, medžiagų pirkimo, paskirstymo, kontrolės išlaidos sparčiai auga, todėl esama kalkuliavimo metodika jau neišgali objektyviai pavaizduoti išlaidų visose statybos fazėse. Be to, visos išaugusios pridėtinės išlaidos jau nėra taip glaudžiai susijusios su statybų apimtimi. Jos labiau ima priklausyti nuo objektų statybos kompleksiškumo, statybos objektų skirtingumo, kokybės ir kitų veiksnių. Tai ir paskatino apskaitos specialistus kurti naują, tobulesne kalkuliavimo sistemą.9 Darbo autoriaus nuomone, ABC metodas statybos įmonėje naudingas tuo, kad padeda geriau suprasti pridėtinių statybos išlaidų esme, elgesį ir veiksnius, kurie turi įtakos jų kitimui. Šis kalkuliavimo metodas remiasi prielaida, kad bet kuri veikla reikalauja tam tikrų išlaidų, todėl versle svarbu išsiaiškinti ir suprasti veiksnius, kurie daro įtaką kiekvienai svarbesnei veiklai. Taigi galima padaryti išvada, kad veiklos sritimis pagrįsto ABC metodo tikslas yra nustatyti tam tikrų veiklos sričių išlaidas statybos įmonėje ir tai, kaip ta veikla susieta su tam tikrų produktų išlaidomis. l paveiksle parodytas bazinis ABC loginis modelis, vertikalios ašys rodo dviejų pakopų išlaidų priskyrimą. Jo pagrindu išlaidų priskyrimo vaizdą galima žiūrėti kaip į struktūrą ir taisykles išlaidoms paskirstyti tam tikru laikotarpiu. 1 pav. Bazinis ABC loginis modelis Šiame modelyje išlaidos yra priskiriamos išlaidų objektams, o ne tik produktams kaip tradiciniuose apskaitos sistemose. Tačiau tuo objektu gali būti ir statybos objektas (modernizacijos ar renovacijos objektas), užsakovas (konkretus pirkėjas, rinka), kontraktas, projektas ar kitas darbo vienetas, kuriam reikalinga išmatuoti išlaidas. Horizontali ašis yra proceso vaizdas. Tai dinamiškas vaizdas panašus i pajamų ataskaitas, kurios sudaromos, kai kas nors vyksta. Ši proceso dalis yra inicijuota išlaidų nešėjo. Išlaidų nešėjas verčia veiklą panaudoti išteklius nustatytam darbui atlikti. Vykstant veiklai ir po jos yra renkami įvykdymo duomenys. Tai yra pagrindas veiklos (darbo) efektyvumui. Proceso vaizdas nuolatos keisis. Kiekvieną kartą, kai išlaidų nešėjas inicijuos darbą veikloje, bus gauti nauji rezultatai. Dėl to ypač svarbu, kad būtų sudaryti naudotini ir realūs įvykdymo įvertinimai tam, kad laiku būtų šalinami nesklandumai. Glaustai apibūdinant šio metodo taikymą, reikėtų išskirti keturias stadijas, etapus, kurie pavaizduoti 2 paveiksle. 2 pav. ABC loginio modelio stadijos ( etapai). Šaltinis: V. Boguslavskas, G. Jagelavičius Įmones veiklos finansinis vertinimas, Kaunas, technologija, 2002 m. Pirmame etape išskiriamos ir apibūdinamos pagrindinės statybos įmonės veiklos sferos. Identifikuojant veiklos sferas, dažnai išskiriamos tos, kurios naudoja išteklius ir didina pridėtines išlaidas. Tai yra pati atsakingiausia, reikalaujanti kruopštaus pasirengimo stadija. Norint teisingai išskirti šiuos padalinius, reikia gerai įsigilinti į ūkinio subjekto veiklą, suvokti, kurie padaliniai yra pagrindiniai ir pagalbiniai, bei nustatyti jų tarpusavio ryšį. Valdymo apskaitos požiūriu tai reikštų, jog reikia parinkti ir apibrėžti savarankiškus gamybos išlaidų centrus. Kiekvienas toks išlaidų centras privalo turėti konkretų seimininką ir ūkiniu požiūriu būti visiškai savarankiškas.10 Naudojant ABC metodą labai svarbu teisingai suklasifikuoti įmonės veiklos sritis. R. Cooper pateikia sustambintą įmonės veiklos sričių klasifikaciją. Jis išskyrė tris pagrindines veiklos sritis, tai: 1) veikla, susijusi su statybos objektų; 2) veikla, susijusi su statybos komplekso statyba ir 3) objektų statybą palaikanti veikla. Statant tam tikra objektą yra padaromos išlaidos, proporcingos pagamintų vienetų skaičiui. Su gaminių grupe susijusi veikla- tai tos pačios rūšies veikla, kuri atliekama kiekvieną kartą, kai objektų kompleksas (pvz., gyvenamųjų namų kvartalas ir pan.). Šios veiklos išlakios yra pastovios, t y. nepriklauso nuo statomų objektų skaičiaus.11 Objektų statyba palaikanti veikla yra tokia, kurios tikslas sudaryti sąlygas objektų sėkmingai statybai ir pardavimui ar pridavimui. Šią veiklą atliekant padarytos išlaidos nepriklauso nuo statybų apimties, t.y. bendros visiems objektams. Ši klasifikacija turi daugiau teorinę reikšmę, o praktikoje svarbu išskirti nuolatines veiklos sritis, t y. tokias, kurios labiausiai susietos su konkrečių objektų statyba. Be to, svarbu, kad tose veiklos srityse galima būtų nustatyti išlaidų atsakomybės centrus. Kadangi išlaidos susidaro įvairiose statybos įmonės veiklos sferose, tai priklausomai nuo funkcinės veiklos ypatybių gali būti skiriamos šios išlaidų centrų grupės: 1) tiekimo; 2) statybinės veiklos; 3) statybų aptarnavimo; 4) pardavimo, pridavimo ir 5) valdymo. Kiekvieną tokį išlaidų centrą reikia stengtis išskaidyti kuo smulkiau. Pavyzdžiui, pardavimo išlaidų centre išlaidas galima lokalizuoti išskiriant pervežimo, reklamos, komisinių bei kitus smulkesnius išlaidų centrus. Antrame etape parenkami tarpiniai kalkuliaciniai vienetai (išlaidų nešėjai). Jie dažniausiai nustatomi remiantis veiklos rūšį apibūdinančiu būdingiausiu procesu, darbo rūšimi ar rezultatu, dokumentu. Svarbu žinoti, kad kur konkretesni kalkuliaciniai vienetai, tuo labiau galima lokalizuoti gamybos išlaidas. Svarbu pažymėti tai, jog atskirose veiklos sferose kalkuliaciniai vienetai paprastai būna skirtingi. Pavyzdžiui, apdorojimo sferos kalkuliaciniais vienetais gali būti statybos mašinų ar darbuotojų darbo valandos, statybų aptarnavimo fazėje geriausiai kalkuliaciniu vienetu laikyti pateiktų statybos medžiagų kiekį, o pardavimo bei valdymo fazės - užsakovų skaičių. Apibendrinus minėtus teiginius galima sudaryti kaštų apskaitos sistemų palyginimo lentelę. 2 lentelė. Kaštų apskaitos sistemų palyginimas Išsamioji apskaita Dalinė apskaita Veikla grįsta apskaita Srauto apskaita Kaštų apskaičiavimas Periodinis Periodinis Periodinis Nuolatinis Sudėtingumo lygis (sistemos išlaikymo brangumas) Vidutinis Vidutinis Aukštas Žemas Tiesioginių medžiagų kaštų apskaičiavimo pagrindas Medžiagų sunaudojimo ataskaita (normos) Medžiagų sunaudoji­mo ataskaita (normos) Medžiagų sunaudojimo ataskaita (normos) Medžiagų sunaudoji­mo ataskaita Kitų tiesioginių kintamų kaštų apskaičiavimas Atliekamas Atliekamas Atliekamas Neatlieka­mas Netiesioginių pastovių gamybos kaštų paskirstymas Atliekamas, paskirstant pagal pasirinktą bazę Atliekamas, paskirstant pagal pasirinktą bazę Atliekamas, paskirstant atsižvelgiant kaštų veiksnį Neatlieka­mas Netiesioginių pastovių gamybos kaštų paskirstymas Atliekamas paskirstant pagal pasirinktą bazę Neatlieka­mas Atliekamas paskirstant atsižvelgiant į kaštų veiksnį Neatlieka­mas Gamybos apimties pasikeitimas ataskaitose rodomas kaip Nukrypimas Nukrypimas Neigiamas nukrypimas rodomas kaip neprodukty­vios sąnaudos Žemesni ar aukštesni produkto vieneto kaštai Tinkamumas apribojimų teorijai Ne Ne Taip Taip Šaltinis: J. Mackevičius, D. Poikaitė. Veiklos sritimis pagrįstas išlaidų kalkuliavimu (ABC): esmė ir problemos. //"Apskaitos ir kontrolės" laikraščio testinis priedas-sąsiuvinis, 1996, Nr. 9. Galima daryti išvadą, jog sprendimams priimti geriausiai tinka modernios kaštų apskaitos sistemos, - t.y. srauto arba veikla grįstų kaštų apskaitos sistemos. Tradicinės sistemos sukurtos atsargoms vertinti, tam jos tinka ir šiandien. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad vertinant veiklas, reikia integruotai naudoti tiek srauto, tiek ABC teorijas, kadangi jos abi turi naudingų savybių, reikalingų sprendimams priimti ir veikloms vertinti.12 Praktiniu požiūriu kiekvienas ūkinis subjektas ( statybos įmonė) turėtų pats nuspręsti, kurie kalkuliaciniai vienetai geriausiai tinka vienam ar kitam padaliniui. Čia gali būti panaudoti ir tokie kalkuliaciniai vienetai, kaip skyriuose esantis tarnautojų skaičius, užimama vieta kvadratiniais metrais, gautų reikalavimų skaičius ir kt.13 Trečiame etape dalijant konkrečios veiklos sferos išlaidas, tenkančias apskaitiniam periodui iš apskaitytų kalkuliaciniu vienetų skaičiaus per tą patį periodą, apskaičiuojame tarpinio kalkuliacinio vieneto savikainą. Pavyzdžiui, įrengimų išlaikymo išlaidos dalijamos iš lūžimų ar gedimų, ar avarijų skaičiaus ir pan. Ketvirtas etapas susijęs su produkcijos savikainos apskaičiavimu naudojant jau nustatytą tarpinių kalkuliaciniu vienetų savikainą. ABC metodas, kaip ir bet kuri kita kalkuliavimo metodika turi savų privalumų bei trūkumų. Tarp trukumų galima paminėti tai kad: 1. Metodas yra per daug brangus. 2. Sunku suprasti viso metodo sistemą, nes reikia naudoti daug išlaidų nešėjų. 3. Reikia pasirinkti daug išlaidų centrų. 4. Naudojama daug išlaidų paskirstymo bazių. 5. Vadybininkų teigimu, jie gali įvertinti produkcijos išlaidas remdamiesi intuicija, nenaudojant sudėtingų jų apskaičiavimo metodų. 6. Rinka nustato produktų kainas ir todėl nėra prasmės naudoti išlaidų kalkuliavimo metodų kainoms nustatyti. 7. Negalima neatsižvelgti į pastovių išlaidų dydį. 8. Tik gamybos išlaidos yra produkcijos gaidos. 9. Produkcijos išlaidos yra nereikalingos pridėtinėms išlaidoms valdyti. Nors ABC metodas pradėtas naudoti neseniai, tačiau jo raidoje galima išskirti 3 stadijas. Pirmojoje stadijoje ABC buvo naudojamas tik finansiniams tikslams - atsargoms įvertinti ir pardavimų savikainai nustatyti. Antroje stadijoje ABC buvo panaudotas tradiciniams kalkuliavimo metodams patobulinti, nes buvo išskirtos veiklos sritys ii pradėta skaičiuoti šių veiklos sričių išlaidas. Trečioje stadijoje buvo pripažinta, kad ABC metodas turi prognozinių savybių ir gali būti vadybininkų efektyviai panaudotas valdymo sprendimams priimti. Nuo 1985 m. Vakarų literatūroje galima rasti labai daug straipsnių, kuriuose vienu ar kitu aspektu kritikuojami tradiciniai kalkuliavimo metodai, naudojami produkcijos savikainai nustatyti. Ypač pabrėžiama, kad pastaraisiais metais įvyko ryškūs pokyčiai įmonių ūkinėje veikloje ir jų aplinkoje. Todėl daugelis autorių suteikė pirmenybe skaičiuoti tam tikrų veiklos sričių išlaidas, o ne produkcijos savikainą. 1.5. Veiklų vertinimas ir apskaita pagal veikla pagrįstų kaštų teoriją ABC sistema turi dvi pagrindines ašis (3 pav.). Pirmosios ašies uždavinys - kaštų nustatymas. Tai yra vertikalioji 3 pav. parodyto modelio dalis. Ji atspindi būtinybę organizacijoms vertinti atitinkamų veiklų kaštus ir priskirti juos kaštų objektams (įskaitant klientus taip pat kaip ir produktus). Sprendimai, kuriems teikia informaciją ši modelio dalis, apima kaštų nustatymą, asortimento parinkimą, su produktų sukūrimu susijusius sprendimus ir tobulinimo prioritetų nustatymą. 3 pav. ABC sistemos pagrindinės ašis Kaštų ašis Proceso ašis Ištekliai Kaštų veiksniai Veiklos Veiklos įvertinimas Kaštų objektai Šaltinys: V. Boguslavskas, G. Jagelavičius Įmones veiklos finansinis vertinimas, Kaunas, technologija, 2002 m. Antroji, horizontalioji, ABC modelio dalis orientuota į procesą. Ši ašis rodo organizacijų poreikį gauti naujos rūšies informaciją. Tai yra informacija apie veiksnius, kurie daro įtaką veiklos atlikimui - taigi., apie tai, kas sukelia veiklą ir ar gerai ji atliekama. Organizacijos naudoja tokią informacijos rūšį, kad pagerintų savo veiklą ir klientams (išoriniams bei vidiniams) tiekiamo produkto vertę. ABC modelio kaštų apskaitos ašis. Ši ašis teikia informaciją apie išteklius, veiklas ir kaštų objektus. Čia daroma prielaida, kad kaštų objektai sukuria veiklos poreikį, o veiklos sukuria išteklių poreikį.14 Ši prielaida gali būti pailiustruota pavyzdžiu. Tarkime, kad statybos įmonė gauna užsakymą pastatyti gyvenamąjį namą, pagal pateiktą projektą. Užsakymas yra kaštų objektas. Norint šį kaštų objektą, t.y. užsakymą įvykdyti, reikia atlikti šiuos veiksmus: 1. Nustatomos, užsakomos, gaunamos ir sandėliuojamos reikalingos į medžiagos; 2. Sudaromas statybos planas, pateikiamos paraiškos medžiagoms ir medžiagos patiekiamos statybai; 3. Inovacijų padalinys pateiktąją projektą priderina prie įmonės sąlygų; 4. Prieš statybą atitinkamai parengiami tirpalų ruošimo ir išpilstymo indai, įranga ir patalpos; 5. Vykdomi statybos darbai; 6. Vykdant statybos darbus jų kokybė kontroliuojama bei vertinama; 7. Kiekvienos statybos fazė statomas objektas tikrinamas ekologinių, kokybės bei estetinių pažiūriu; 8. Pastatytas pastatas priduodamas užsakovui; 9. Užsakovui išrašoma sąskaita, sulaukiama apmokėjimo. Visos atliktos ir aukščiau paminėtos operacijos įtraukiamos į apskaitą. Kaštų objektas - užsakymas pastatyti gyvenamąjį namą - sąlygoja daugelio veiklų poreikį. Savo ruožtu veiklos sukelia išteklių poreikį. Tačiau kaštų tėkmės kryptis yra priešinga. Tai parodyta rodyklėmis 3 paveiksle. Kad galėtume toliau nagrinėti šią kaštų tėkmę, reikia atsižvelgti į darbuotojų atlyginimus ir kitas sąnaudas užsakymui įvykdyti. Paskirtąją atlyginimų sumą nulemia veiklas vykdančių žmonių skaičius, kiekvienai veiklai sugaišto laiko ir jų atlyginimo santykis. Kitos išlaidos paskirstomos tokiu pačiu būdu, atsižvelgiant į jų panaudojimą veiklai. Pavyzdžiui, visos įmonės mikrobiologinio tikrinimo veiklos išlaidos pridedamos prie minėto užsakymo kaštų, remiantis proporcija tarp atlikto mikrobiologinio tikrinimo kartų užsakymui ir viso per tą laikotarpį atliktų mikrobiologinių tyrimų skaičiumi. Ši ABC sistemos teikiama informacija apie kaštus, gerokai skiriasi nuo ankstesnių kaštų apskaitos sistemų teikiamos informacijos. Gauname vis tikslesnius kaštus produktams. Be to, gauname informaciją apie veiklas ir kaštų objektus. Informacija apie veikias. Skirtingai nuo ankstesnių sistemų, ABC išskiria veiklas ir joms priskiria kaštus. Žinant veiklos sąnaudas, lengviau suprasti, kodėl panaudojami ištekliai. Maža to: gautoji informacija leidžia užduoti tokius klausimus: • kurioms veikloms reikia daugiausiai išteklių? • kokių išteklių rūšių reikia konkrečioms veikloms? • kokių esama galimybių sumažinti kaštus? Į tokius klausimus buvo sunku atsakyti, naudojantis ankstesnėmis kaštų apskaitos sistemomis, nes jos kreipė dėmesį tik į statybos masto įvertinimą balanso atsargų straipsniui. Informacija apie užsakovus. ABC sistema apima ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, užsakovą ji apskaito kaip kaštų objektą. Tai yra prasminga, nes klientai dažnai skiriasi savo poreikiais. Pridėtinių ir tiesioginių kaštų skirtumas ABC sistemą naudojančiai įmonei yra nereikšmingas. Pirma, ABC parodo, kad didelė pridėtinių kaštų dalis tenka veikloms kaip tiesioginiai kaštai ir per veiklas paskirstomi produktams bei klientams. Antra, pridėtiniai kaštai daugelyje statybos įmonių sudaro didžiąją visų kaštų dalį, todėl subjektyviai juos skirstyti produktams nebeįmanoma. Daugelyje statybos įmonių pridėtiniai kaštai yra vieninteliai visoje kaštų struktūroje. ABC sistemos proceso ašis. Horizontalioji ABC modelio dalis suteikia informaciją apie darbą, atliktą tam tikroje veikloje, ir šio darbo ryšį su kitomis veiklomis. Išsamiau apibūdinant, procesas yra veiklų sistema, sujungta tam tikram tikslui pasiekti. Kiekviena veikla yra kitos veiklos klientė ir savo ruožtu pati turi savo klientus. Trumpai tariant, veiklos yra visos klientų grandinės dalys, visos veikia kartu, kad sukurtų vertę išoriniam klientui ar pirkėjui. Pavyzdžiui, vaistų gamybos įmonė aptarnauja užsakymą pateikusį klientą. Kad tai būtų įvykdyta, tiekimas turi pateikti reikalingų medžiagų gamybai, inovacijos - sukurti technologiją; čia gamyba bus inovacijų ir tiekimo kliente ir t.t. Visos veiklos veikia kartu, kad patiektų įmonės klientui pagamintus vaistus. Detalesniu lygiu ABC sistemos į procesą orientuota ašis apima informaciją apie kaštus sąlygojančius veiksnius ir kiekvienos klientų grandinės veiklos ar proceso vertinimo kriterijus. Šie kaštus sąlygojantys veiksniai pirmiausia yra nefinansiniai. Jie naudingi vertinant ir tobulinant veiklas bei proceso atlikimą. 15 Kaštų veiksniai pagal Turney yra tie, kurie nulemia darbo krūvį ir pastangas, reikalingas veiklai atlikti. Jie apima susijusius su ankstesnėmis veiklos rūšimis grandinėje ir vidinius veiklos veiksnius. Kaštus sąlygojantys veiksniai parodo, kodėl vykdoma tam tikra veikla (ar veiklų grandinė). Paprastai veiklos vykdomos kaip atsakas į ankstesnes veiklas, nes kiekviena veikla yra kitų veiklų klientė. Kaštų veiksniai taip pat nusako, kiek pastangų turi būti įdėta veiklai atlikti. Pavyzdžiui, ankstesnėje veikloje pagamintos medžiagos padidins reikalingas pastangas tolesniuose procesuose. Todėl veiklos kokybė taip pat bus kaštų veiksnys tolesnėms veikloms. Pavyzdžiui, neišsamus statybos technologijos aprašas, neatspindintis visų statyboje vykstančių procesų, pareikalauja papildomo darbo, priderinant technologiją statybai. Kaštų veiksniai naudingi valdymui, nes jie atskleidžia tobulėjimo galimybes. Pavyzdžiui, defektų skaičiaus sumažinimas gaunamame užsakyme leidžia eliminuoti pirkinio veiklai išeikvotas pastangas ir išteklius.16 Veiklos vertinimas parodo veikloje atliktą darbą ir pasiektus rezultatus. Jis atskleidžia, kaip veikla atitinka jos vidinių ir išorinių klientų reikalavimus. Jis apima veiklos efektyvumo įvertinimus, veiklai atlikti reikalingą laiką ir padaryto darbo kokybę. Efektyvumas vertinamas, išreiškiant veiklos rezultato kiekį. Tada jis palyginamas su tai veiklai reikalingais ištekliais ir tos veiklos apimtimi. Pavyzdžiui, per mėnesį pastatyto objekto dalys įvertina statybininkų veiklą. Ši statybos apimtis palyginama su sunaudotais ištekliais, kurių reikia tai veiklai atlikti per mėnesį. Rezultatas yra sąnaudos vienai objekto daliai, tai yra gauname objekto statybos vertę, kurią galime palyginti su analogiškais kitų periodų rezultatais ar nustatyti tikslą šiai veiklai, kad būtume konkurencingi rinkoje. Kitas veiklos vertinimo kriterijus yra laikas, reikalingas veiklai atlikti. Trečiasis veiklos vertinimo kriterijus yra kokybė. Pavyzdžiui, koks procentas nekokybiškai atliktų darbų yra naujo objekto statybos procese. Kuo daugiau procentų, tuo blogesnė veiklos kokybė, tuo didesnės bendros sąnaudos ir tuo didesni nuostoliai visam procesui. Pagaliau vertė, kurią gauna klientas, gali taip pat sumažėti. Veiklos vertinimo kriterijai sutelkia dėmesį prie svarbių veiklos aspektų ir skatina tobulinimo pastangas . ABC sistemos teikiamos žinios leidžia vadovybei gauti atsakymus ir į tokius klausimus: • kokie veiksniai sąlygoja veiklos atlikimą? • kokie veiksniai neigiamai veikia darbo atlikimą? • kaip produktyviai, kaip greitai ir kokios kokybės yra atliekama veikla? Maža to, ABC į procesą orientuota kryptis sujungia vykdomą veiklą su kaštų sistema. Kaštai ir nefinansinė informacija kartu sukuria bendrą padaryto darbo vaizdą, tuo palengvindamos darbo valdymą ir jo atlikimo patobulinimą.17 Kaštų ir nefinansinės informacijos sujungimo jėga gali būti pailiustruota pavyzdžiu, kai įmonė, turėjusi tradicinę kaštų sistemą, žinojo, tarkim, savo optinio broko lygį ampulavimo procese, tačiau tik ABC galėjo parodyti, kiek konkretus broko lygis prideda papildomų išlaidų. II Iškeltos problemos teorinis sprendimas 2.1. Kaštų apskaitos sistemos statybos įmonėje analizė Pelningumo analizė reikalinga priimant sprendimus, susijusius su tam tikros veiklos nutraukimu, pertvarkymu ir kaštų sumažinimu. 3 lentelėje parodyta pelningumo analizės pagal atskirus kaštų objektus atlikimo periodiškumas tirtose statybos įmonėse. 3 lentelė. Pelningumo analizės struktūra ir periodiškumas Analizės periodiškumas Kastų objektai. Mėnesio Ketvirčio Pusmečio Metų > 1 m. Nepe­riodinė % % % % % % Statybos objektai slaugos 70 9 5 4 12 Statybos medžiagos 25 3 3 5 64 Tiekėjai 42 10 g 11 2 27 Atskaitomybės centrai 67 4 1 2 26 Kita 7 1 1 91 Šaltinis: Manubcturing Induslry, Fall 1990. 3.1. Cobb, J. Innes, F. Mitchcll. Activity Based Costing - Problema in Practice, 1996. Iš 3 lentelės matyti, kad 88 proc. respondentų atlieka pelningumo analizę bent kartą per metus ir tik 3 proc. respondentų neatlieka pelningumo analizės togai jokias l lentelėje išvardintas kategorijas. Taip pat buvo klausiama, turis kaštų objektas svarbiausias. Atsakymai pasiskirstė taip: produktai ir paslaugos (78 proc.), pirkėjai (6 proc.), atskaitomybės centrai (11 proc.), kita (5 proc.).18 4 lentelėje parodytas kaštų objektų skaičius skirtingose kaštų objektų kategorijose. Iš lentelės matyti, kad dauguma statybos organizacijų apskaičiuoja kaštus dideliam kaštų objektų skaičiui, ir dėl to sunku analizuoti atskiro kaštų objekto ar jų asortimento derinius. Reikalinga speciali procedūra, identifikuojanti nepelningus kaštų ( statybos) objektus, arba reikalingas mechanizmas, leidžiantis išskirti kaštų objektų grupę, kuriems būtų atlikta papildoma ir detalesnė pelningumo analizė. 4 lentelė. Kaštų objektų skaičius skirtingose kaštų objektų kategorijose Objektų skaičius. Kaštų objektai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!