Lietuvos vieta pasaulio ekonomikoje

1990 metais, atkūrus nepriklausomą valstybę, Lietuvoje prasidėjo fundamentalūs pokyčiai. Visose veiklos srityse vyko žymios pozityvios permainos, nors, be abejo, iškilo ir pereinamojo laikotarpio problemų. Visą tą laiką Lietuvoje buvo siekiama įtvirtinti politinius ir socialinius ekonominius standartus, būdingus Vakarų pasaulio civilizacijai. Tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių tai padaryti sekėsi ne itin sklandžiai.
Iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pagrindinis tuo­metinės sąjunginės respublikos liaudies ūkio valdymo organas buvo Lietuvos TSR valstybinis plano komitetas, o atskiroms ūkio sritims vadovavo specializuoti sąjunginio-respublikinio pavaldumo komitetai ir ministerijos. Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiau­siosios Tarybos sprendimu šie komitetai ir ministerijos tapo pavaldūs Lietuvos Respublikai. Formuojant pirmąją atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsisakyta komitetų ir ūkiui vado­vauti buvo įsteigtos 5 ministerijos: Ekonomikos ministerija, Energeti­kos ministerija, Materialinių išteklių ministerija, Pramonės ministerija ir Prekybos ministerija.
Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. gruodžio 16 d. įstatymu (Nr. VIII-36) panaikino Ekonomikos, Energetikos, Pramonės ir preky­bos ministerijas ir įsteigė Ūkio ministeriją, kuri 1996 m. gruodžio 19 d. pradėjo darbą.
Taigi, šiuo metu veikia Kultūros, Finansų, Aplinkos, Krašto ap­saugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsau­gos, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos.
Pagrindiniai visų Lietuvos Vyriausybių keliami tikslai buvo orien­tuoti į ekonominės socialinės aplinkos gerinimą, kultūrinio paveldo išsaugojimą, politinės kultūros formavimą ir kitas sritis, kurių išvys­tymo ir pažangos lygį daugiausiai nulėmė tarptautiniai ryšiai. Vienas iš pagrindinių faktorių - ES ir NATO reikalavimai šalims-narėms.
Naujausias valstybės plėtros orientyras - informacinių technolo­gijų integracijos įvairiose veiklos sferose organizavimas bei skatini­mas. Tam yra parengtos tiek e.valdžios, tiek e.vyriausybės koncepcijos, pažangių informacinių technologijų integravimo įvairiose vals­tybės veiklos šakose (socialinėje, kultūros, ekonomikos, švietimo, ir kt.) numatomos rengiamuose planuose, strategijose, projektuose ir pan. Elektroninės valdžios būtinybė atsirado plėtojantis informaci­nei visuomenei. Iš esmės e.valdžios koncepcija yra atsakas į modernėjančios visuomenės poreikius - tai valstybės modernizavimo iš­šūkis.
• plėtos politinę, ekonominę, socialinę bei kultūrinę demokratiją, ryžtingai gins žmonių teises ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!