A. Vaičiulaitis "Šiaurietė"

Antano Vaičiulaičio kūrybos pasaulis – nesenstantis, harmoningas, subtilus, apgaubtas krikščioniškos dvasios. Jo novelėse dvasiniai dalykai yra aukščiau materialiųjų, religinė pasaulio harmonija neišardoma, autorius orientuojasi į amžinus dalykus: pagarbą, supratingumą, užuojautą, tikėjimą. Tai lyg priešprieša brutaliai, sumaterialėjusiai šiandienai. Novelėse ypatingas dėmesys skiriamas veikėjų vidinėms būsenoms, nuotaikoms, pasaulėjautai. A. Vaičiulaičio novelėse sunku pastebėti pasikartojančias tematines ir idėjines gijas, todėl jo kūrinius lengviau nagrinėti kaip atskirus.
Antano Vaičiulaičio novelė „Šiaurietė”, kurioje jau nuo pat pradžios jaučiama, kad kažkas turi įvykti, kažkas lemtinga. Paslaptis atsiskleidžiama pamažu, einama prie tragiškos, bet ramios pabaigos. Didelė kūrinio vertybė – meilė, pareiga, nuo kurių ir prasideda pasaulis. Avižių namuose pasirodžius Stasiui, atsiranda neaiškumas tiek jam pačiam, tiek ir namų šeimininkams. Kaip yra iš tikrųjų žino tik vienas žmogus – Ona, kuri yra lyg ir tarpininkė tarp dviejų svetimų pusių. Moters vidinė jausena jungia tris atskiras novelės dalis, jos žodžiais nusako minčių ir jausmų kaitą.
Pirmąją dalį galima būtų apibūdinti Onos žodžiais „Bet kas man bus dabar?”. Herojės mintis sujaukia netikėtas pirmojo vyro pasirodymas. Jai kyla klausimas be aiškaus atsakymo: ką dabar daryti? Onos dvasinis konfliktas kyla daug anksčiau, negu jį suvokia aplinkiniai. Paslaptis aiškėja labia pamažu ir jai reikia nuspręsti, kaip elgtis toliau, kaip būti. Netikėta permaina dar neįsisąmoninta, sunkiai paslepiamas vidinės harmonijos išsiderinimas rodo sunkią moters emocinę būseną, kurią sunku paslėpti nuo kitų. Kai prie Onos prieina senoji Avižienė su Vincuku, ji net nepastebi, tik vėliau susigriebia, sumišta, nukaista, imasi visai nereikalingų darbų. Taip ji bando pabėgti nuo slegiančių minčių, iš visų jėgų stengiasi neparodyti dvasinio konflikto aplinkiniams, tačiau pabėgti nuo savęs ji negali. Ona pasitraukia į vienumą („Jūs ten valgykit, o aš šiek tiek apsiprausiu”), ji bando susivokti savyje „atidžiai žiūri į save”, save analizuoja. Bet tai tik veda į dar didesnę aklumą, didelė dvasinė įtampa prasiveržia vidiniu verksmu.
ištartas žodis „Mirtis”. Kada Ona sumurma žodį Mirtis, jos nuotaika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!