A. Škėma - Balta drobulė santrauka

Antanas Škėma – XXa. Lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Stambiausias jo kūrinys yra intelektualinis psichologinis romanas “Balta Drobulė”, kuriame svarbiausias yra žmogaus vidus, o išorė reikalinga tik paryškinti vidinės būsenos niuansus. K8rinio pagrindinis veikėjas grumiasi kankindamasis su monotonijos ir realybės, mirties ir amžinybės problemomis, tačiau jis taip pat stengiasi kurti ir giliau įsijausti į gyvenimą.
Šį Antano Škėmos romaną norėčiau nagrinėti prasminiais segmentais. Pirmasis – pavadinimas “Balta Drobulė”. Mano manymu, jis tiksliai apibūdina bepročio vidinę būseną, atspindi jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškina Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus… Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint, įsigilinti į Antano Škėmos romaną.
Pirmoje ištraukos pastraipoje tiksliai vaizduojama Amerikos kultūrų, rasių ir papročių įvairovė: “rusų šventikų pobūviai su raudonu vynu ir caristinėmis dainomis, buvusiųjų girtuoklių party, Čankaišeno karininkų pasitarimai…” Šioje įvairialypėje viešbučio erdvėje atsiskleidžia Antano Garšvos vienišumas ir nepritapimas prie jam nepriimtinos bendruomenės. Autorius tyčia šioje pastraipoje tik vieną kartą pamini Antano Garšvos vardą, šitaip išryškindamas veikėjo gyvenimo krizę. Skaitytojas jaučia, kad meniška lyrinio subjekto asmenybė kenčia, nes jai neleidžiama atsiskleisti uždaroje erdvėje. Ši aplinka sukuria unikalią nuotaiką, todėl nesunku įsigilinti, įsijausti į Antano Garšvos vidinę būseną ir įvykių nenuoseklumą bei svetimumą.
Trečiasis prasminis segmentas pasižymi savo neįprastu monologu, kuris plačiau praveria duris į Antano Garšvos vidinę nuotaiką, atskleidžia jo padrikas mintis: “o ne, dvasiškasis tėve, parlor B, aštuonioliktajame, taip, masonai mezzainėje…” Veikėjo minčių nepastovumas ir chaotiškumas vis labiau leidžia daryti prielaidą, kad Antanas Garšva – beprotis. Juk skaitytojas negirdi pašnekovo, o tai ženklas, rodantis meninės Antano asmenybės degradaciją, gilią depresiją ir beprotybę: “jūsų kairėje ir jūsų dešinėje, taip, ne, ne, ne, taip ---”. Šioje menamojoje kalboje atsiskleidžia pagrindinio veikėjo vienišumas ir monotoniška kasdienybė, neleidžianti pasinerti į uždarą kūrybos pasaulį. Trumpi, pasikartojantys atsakymai savo klientams “taip”, “ne”atspindi lyrinio subjekto asmenybės sąlyginį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!