A. Škėma "Balta Drobulė" pagrindinio veikėjo analizė

 Penki klausimai apie veikėją A.Škėma „Balta drobulė“ Kas tekste tai parodo? (pagrindimas) Kur ir kada vyksta veiksmas? Pagrindinis veiksmas vyksta Niujorke, JAV, tačiau veikėjo atsiminimai mus nukelia į Lietuvą. „Šąla rankų ir kojų pirštai, nors rugpjūčio mėnuo New Yorke“; Kas yra veikėjas? Antanas Garšva, emigrantas/pabėgelis iš Lietuvos. Jis yra poetas, dirba liftininkų dideliame viešbūtyje ir yra neurastenikas. „ - Jūs, be abejo, norite sužinoti diagnozę? - Taip. - Ji nėra tokia baisi, kaip jūs įsivaizduojate. <...> Jūs – neurastetikas „ Ką jis veikia? Dirba liftininkų Niujorko viešbūtyje. Patiria daug meilės išgyvenimų. Jam teko gyventi pabėgelių stovykloje Vokietijoje. Buvo partizanas, yra nužudęs žmogų, matęs įvairių traumuojančių dalykų savo tarnyboje. Myli Elena, tačiau ji turi vyrą. Patiria psichinius priepolius dėl savo ligos, todėl tenka lankytis pas gydytoją. Vaikystėja mama buvo išvežta į psichinę ligoninę dėl šizofrenijos, o tėvas savo sūnų, Antaną, paliko vieną gyventi ir mokytis Kaune, kai jam buvo 14 metų. Svarstė apie savižudybę ir buvo linkęs į pesimizmą. „Mano mirtis trijų metrų ilgio“, suformulavo mintį ir nutarė, kad tai bus paskutinis įrašas išminčių sąsiuvinyje. Jo paties sugalvotas. „Mirtis dieviška”. Aš esu garbingesnis už Mucijų Scevolą. Vieni niekai apdeginti ranką. Aš esu vienintelis stoikų pasekėjas Kauno berniukų gimnazijoje. Tuojau aš mirsiu, nes šitaip tegaliu pasipriešinti Schopenhauerio valiai“. Aukštyn ir žemyn griežtai įrėmintoje erdvėje. Tai tarsi kalėjimas. Antanas tęsia ritualą. Ką jis jaučia? Jis kenčia, nes nori kurti, o tam reikia įkvėpimo. Jis labai jaučia gyvenimo beprasmybę, monotoniškumą, ir savo absurdišką situaciją. Tam jisai priešinasi naudodamas ironiją. Liftininkas negali turėti jausmų, turi dirbti darbą. Moterų savo gyvenime jis nesureikšmino. Su jomis elgiasi egoistiškai išnaudoja. „Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde. […] Bet man sunku pavirsti mašinos straigtu, […] tebenoriu rašyti.“ „Štai poeto veidas, – nutariau. – Mano plaukai ilgi, akys svajingos. Tiesa, mano oda nudegusi, bet jei aš gyvenčiau Brazilijoje? Gal man reikia gerti vyną, rūkyti pypkę, keiktis? Gal įkvėpimas nereikalingas?“ Šaltai pradėjau rašyti. „Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.“ ,, Aš apgaudinėjau Jonę, nes buvau jaunas, stiprus, tikįs savimi. Aš gyvenau. Aš nuoširdžiai džiaugiausi. “ Kuo viskas baigiasi? Pabaigoje Garšva buvo laimingas, nes pagaliau tikėjosi būti kartu su Elena, paprašyti jos vyro skyrybų. Jis svajojo, šypsojosi, buvo laimingas. Prisiminė, kad gyvena tik vieną kartą. Galiausiai išprotėjo. Jis dar mėgina rašyti. Pirmiause mirė dvasiškai. „Jis ėmė rašyti, bet staiga jam suskaudo galvą, atrodė lyg koks kamuolys būtų galvoje, jis sėdėjo savo kambaryje, ant linoleumo. Sėdėjo rojuje. Tarp mėlynų kalnų. Jo veidas laimingas. Ramaus idioto.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!