A. Škėma ir jo kūrinys "Balta drobulė"

A.Škėma „Balta drobulė“ Anatanas Škėma – išeivijos prozininkas ir dramaturgas, atviras epochos tragizmui ir žmogaus kančiai. Romane „Balta drobulė“ akcentuojama žmogaus padėtis katastrofiškame pasaulyje, išeivio drama ir visa tai susipina su meilės ir kūrybos temomis. Tai atsispindi ir duotoje ištraukoje. Romano pavadinimas „Balta drobulė“ simbolizuoja mirtį. Nors tikroji pavadinimo prasmė aiškiai atskleidžiama tik romano pabaigoje. Tačiau ir duotoje ištraukoje daug kur akcentuojama mirtis, kuri tampa reikšminga ir graži, nes tik jos akivaizdoj atsiskleidžia būtiškoji žmogaus esmė. Ištrauka pradedama dabarties vaizdu:“keltuvas kyla, keltuvas sminga“. Tai dabarties erdvė, kuri yra uždara. Toliau randame žodžius „Up ir down, up ir down“. Taip parodoma ta rutina, ta kasdienybė ir uždara erdvė, kuri žeidžia pagrindinį veikėją kaip asmenybę ir trukdo jam reikštis kaip poetui, nes tik parašęs knygą jis tarsi gimtų ir atliktų, apie ką svajojo:“Aš dar nesu gimęs. Neparašiau geros knygos“. Ištraukoje, kurioje akcentuojama dabartis, dominuoja sąmonės srautas, kuris padeda atskleisti veikėjo vidinį pasaulį, o kartu ir blaškymasi tarp meilės jausmo ir poeto dalios. Poetas visada privalo būti tikrovės žeidžiamas, nes poezija – skausmas. Todėl „man sunku, nes tebenoriu rašyti“. Meilė Antanui Garšvai reikalinga dėl praradimo ir išsiskyrimo skausmo, kuris suteikia peno poezijai. Bet, kaip žinome iš viso romano, Elena buvo moteris, kuria pagrindinis veikejas tikrai mylėjo. Ir kaip nori ją palikti dėl impulso kūrybai, jam būna labai sunku, jis blaškosi, negali apsispręsti, jam nemalonu, sunku ją skaudinti:“Elena padės man parašyti?Kraštutinis individualizmas?Senas, egoistinis savo artimo išnaudojimas?Pasitenkinti lovoje ir išgauti keletą legendų?specialiai suorganizuoti kentėjimą ir medžiagą, kad laimėtum padorų eilėraštį?“ Bet Antanui Garšvai reikia meilės:“ Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti.“ Pasaulis, kuriame jis ieško meilės, kūrybos, yra beprasmiškas, kupinas purvino, menko kasdieniškumo. Beprasmiškumą padeda pabrėžti asociacija su mitu apie Sizifa: “ Sizifo beprasmiškume glūdi tiesa. Kaip Sizifas pargrius, kitas atsirems į akmenį“. O pasaulio purviną kasdieniškumą išreiškia daug kur matoma pilka spalva: “sako Garšva pilkam ponui“, „nes tebejaučia Elenos pilkumą.“ Pačioje ištraukos pabaigoje vaizduojami šinšilai, kurie tampa simboliu ir jis yra kitose romano vietose. Šis simbolis reiškia „bukuma“, proto praradima, bedvasią buitį, nužmogėjimą: “Visai teisingai, šinšilas aštuonioliktajame, sir.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!