A. Škėma „Balta drobulė“ analizė pagal dalis

Antanas Škėma.„Balta drobulė“

Psichologinis intelektualinis/absurdo/sąmonės srautu parašytas romanas „Balta drobulė“

Įvadas:

• Kritiškai vertina klasikinę lietuvių literatūrą (Mažvydą), pats yra siurrealistas.

• Mato bukinančią aplinką („teatruose rodomos pjeses ir komedijos“ – lėkšta visuomenė, o „koturnos rodomos muziejuose“).

• Žmogus yra nuasmenintas (numeris 87, dėvi uniformą).

• Susitapatina su lietuvių kultūra („esu lietuvis kaukas“).

• Ironiškai vertina savo darbą (vadina jį startu).

Sužinome, kur ir ką Garšva dirba, kaip vertina savo darbą, kuriame jaučiasi ne asmenybe, o 87 numeriu, aprengtu „operetine uniforma“. Jis dėvi teatrinį kostiumą primenančią uniformą. Apsivilkęs uniformą žmogus nebeturi teisės būti savimi, praranda individualumą. Antanas Garšva – silpnos sveikatos žmogus, labai vienišas, dėl savo pavojingos ligos turi atsisakyti mylimos moters, bet iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą: nenori mesti darbo, geria vaistus, žada vėl eiti pas gydytoją. Jis nuolat nešioja ant dešinės rankos mažojo piršto auksinį žiedą, padovanotą motinos, jame išgraviruota data: 1864 metai, sukilimo metai. Žiedas – Garšvos tapatybės ženklas, liudijantis jo lietuviškas šaknis, bajorišką kilmę. Žiedas – simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva.

1 dalis (dabartis):

• Niujorko viešbutis atspindi visą Amerikos visuomenę, išryškina dirbtinumą, apsimetinėjimą, tuštumą („Mėlynieji kapitonai <...> vaikščioja vergiškai išdidūs, kai pro šalį prabėga juodasis menedžeris <...>“). (klasėj užsirašėm)

• Supažindinama su Niujorko viešbučiu, tikru urbanistikos stebuklu. Tai lyg miniatiūrinis Amerikos modelis, kuriame daug dirbtinumo, apsimetinėjimo, ryški vartotojiška kultūra, trūksta to, kas svarbiausia – natūralumo, tikrumo, dvasingumo. Garšva į viską žiūri tarsi iš šalies, yra stebėtojas, viską vertina ironiškai, kritiškai: Mėlynieji kapitonai sulaižyti, išpešiotais antakiais vaikščioja vergiškai išdidūs, kai pro šalį prabėga juodasis menedžeris <...>“ , „sėdi pagal brangiausių šunų pavyzdį nukirpta ir sufrizuota, labai linksma panelė, nuo valandinių šypsenų jai skauda skruostų raumenys“, „kilimas nebijo degančių nuorūkų“.

• Sužinome, kaip protagonistas vertina savo darbą: vadina jį startu („Viena minutė iki starto“). Tai sunkus, varginantis, sekinantis darbas.

2 dalis „Iš Antano Garšvos užrašų“(retrospektyva):

• Kalbama apie meno poveikį žmogui, apie tai, koks turi būti tikras menas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!