A. Baranausko išsamus pristatymas

Vaikystė - ankstyvoji jaunystė: Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis nuo mažens piemenavo, dirbo sunkius ūkio darbus. Pirmųjų mokslo žinių A. Baranauskas gavo iš savo tėvo. 1845–1848m. lankė Anykščių parapinę mokyklą, kur pasižymėjo gabumu matematikai ir išskirtine atminti, todėl jam pradžios mokyklos mokytojas pranašavo didelę ateitį. Vis dėlto sūnui toliau mokyti Baranauskai lėšų neturėjo, tad būsimajam poetui teko 1848–1849m. tarnauti Gelvonų klebonijoje, o paskui vėl dirbti tėvų ūkyje. Dėl silpnos sveikatos ir gabumų mokslui, A. Baranauskas buvo išsiųstas į valsčiaus raštininkų mokyklą Rumšiškėse (1851–1853). Čia turėjo progos gerai išmokti rusų kalbą, tačiau gilesnio išsilavinimo negavo, nes buvo mokyta tik to, ko reikia valsčiaus raštininkui. Mokydamasis Rumšiškėse A. Baranauskas pradėjo rašyti dienoraštį.

Dienoraštis: Antano Baranausko „Dienoraštis“ – tai unikalus biografinis dokumentas, leidžiantis šiandieniniam skaitytojui pažvelgti į devyniolikto amžiaus viduryje gyvenusio jaunojo poeto gyvenimą, padedantis suprasti jo mintis, jausmus ir išgyvenimus. Regina Mikšytė, kaip Antano Baranausko gyvenimo istorijos tyrinėtoja ir vieno iš ,,Dienoraščio” leidimo vadovė, pažymi, pagrindinis „Dienoraščio“ tekstas – gana lakoniškai pateiktų faktų, kasdienių pastebėjimų rinkinys, retai pereinantis į išsamesnį aprašymą ar refleksiją. Refleksijas papildo „Dienoraštyje“ pateikti eilėraščiai – pirmųjų kūrybinių bandymų atspindžiai. Iš karto reikėtų pažymėti, kad pats Baranauskas Dienoraščio spaudai nerengė ir apie tai, matyt, nė nepagalvojo. A.Baranausko dienoraščio pabaiga susijusi su vienu svarbiausių jo biografijos įvykių – pažintimi su Praniauskaite. Tai, matyt, viena labiausiai intriguojančių Dienoraščio, o gal ir visos jo biografijos istorijų. Jo dienoraštyje galime rasti ir nurašytus jos eilėraščius. Baranausko dienoraštį sudaro trys knygelės, rašytos 1853, 1854, 1855–1856 metais Rumšiškėse, Kaune, Vainute, Raseiniuose, Sedoje ir Skuode.

Jaunystė - branda - senatvė

Baigęs Rumšiškių mokyklą, A. Baranauskas kurį laiką dirbo raštininku Vainute, Raseiniuose, Sedoje, Skuode. Kai nesimokydavo ar nedirbdavo raštinėse, laisvalaikiu mėgino eiliuoti lenkų, o kartais ir lietuvių kalba. [1853 metų nr. 5, gegužės 4 diena] : ,,Kai parašiau tas eiles, Rumšiškių mokyklos mokiniai jas išgyrė. O bičiulis kolega Kasiulevičius perrašė, ir tai mane labai paskatino, bet kadangi kai kurie netikėjo, jog aš jas sukūriau, tvirtindami, kad surašiau jas iš atminties, nesigriebiau aprašinėti įprastų ir visuotinių atsitikimų, bet norėdamas įgauti pasitikėjimo pradėjau po truputį rašyti apie 1851 metų pavasarį mums nutikusį įvykį, tai yra Nemuno potvynį ir jo tuomet sukeltus liūdnus padarinius; kai po kurio laiko užbaigiau [eiles] ir parodžiau Ponams Mokytojui, Kun. Klebonui Ruzinui, Patarėjui Višnevskiui, o jie išgyrė, tai mane dar labiau paskatino užsiimti tokiais kūriniais.”

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!