A. Baranauskas - ne tik poetas, bet ir kalbotyrininkas

Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Vien žodis „kalba” yra neatsiejamas nuo žmogaus. Tik ji yra pagrindinis ir vienas iš svarbiausių bruožų, skiriančių žmogų nuo gyvūnų. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė ir eina drauge su žmogumi nuo pat jo gimimo iki mirties.
Tam tikra kalbos forma yra raštas. Ši kalbos forma yra vienas iš reikšmingiausių žmonijos atradimų, kurį galima vadinti atskaitos tašku žmonijos civilizacijos ir evoliucijos raidoje. Juk tik rašto dėka mes šiandien galime paskaityti ir sužinoti, ką atrado didieji pasaulio mokslininkai, galime grožėtis senų senovėje rašyta grožinės literatūros gausa ir t. t.. Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kalbos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, gramatikas. Pamažu ir tarp lietuvių ėmė atsirasti žmonės, kurie susidomėjo savo gimtąja kalbą, ėmė rinkti duomenis apie gimtąją kalbą, jos kilmę, sandarą. Tačiau dėl susiklosčiusios istorinės padėties, Lietuvoje jų nebuvo daug, todėl tais laikais juos buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vienas iš nedaugelio buvo Antanas Baranauskas.
Antanas Baranauskas šiuolaikinėje visuomenėje yra labiau žinomas kaip poetas nei kaip kalbotyrininkas ar matematikas(jis užsiiminėjo ir matematine veikla). Taip yra dėl to, kad jo gabumai ir pasiekimai poezijoje užgožė jo kaip kalbotyrininko nuveiktus darbus ir veiklą. Mokyklose yra per mažai akcentuojama jo, kaip kalbos tyrinėtojo, veikla, todėl mano rašto darbo tikslas yra pristatyti skaitytojui Antaną Baranauską kaip kalbos tyrinėtoją išsamiau, panagrinėti aplinkybes, kuriomis šis kalbotyrininkas plėtojo savo veiklą.
Surinkti užtektinai informacijos buvo pakankamai sudėtinga, nes didžiojoje daugumoje knygų apie Baranausko gyvenimą ir veiklą kalbos tyrinėjimo laikotarpis yra trumpiausiai aprašomas(didžiąją dalį užima poetinės veiklos aprašymai), taigi, rašto darbo apimtis nėra didelė.
Antanas Baranauskas - žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas. Gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose didelėje valstiečių šeimoje[4]. Poeto vaikystė nebuvo lengva: jo pečius nuo pat mažens slėgė sunkūs ūkio darbai, teko paragauti ir piemens duonos.
Jaunojo Antano tėvas buvo raštingas, todėl būsimasis poetas savo pirmąsias mokslo, suvokimo žinias iš jo ir perėmė. Vėliau (1845-1848m.) lankė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!