1794 metų sukilimas Lenkijoje

XVIIIa. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vyko politiniai ir visuomeniniai pokyčiai. Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788 – 1792) priimti įstatymai ir 1791m. Gegužės 3 d. konstitucija turėjo reformuoti gyvenimą. Konstitucija numatė sustiprinti karaliaus valdžią, sudarė naujus centro valdžios organus – komisijas, praplėtė miestiečių teises. Rusijai tai kėlė nerimą, todėl įžengė į Abiejų Tautų Respublikos teritoriją ir per tris mėnesius ją okupavo. Reformos buvo sustabdytos. 1793m. sausio 23d. Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė antrojo Respublikos padalijimo sutartį. Situacija po antrojo padalijimo stabilumo nežadėjo. Nuolatinė taryba nutarė sumažinti kariuomenę, karininkams iškilo atleidimo grėsmė, o kareiviams būtų tekę tarnauti rekrutais Rusijos kariuomenėje.
Sukilimas prasidėjo 1794 metų kovo menesį A.Madalinsko dalinio maištu prie Ostrolenkos. Kai rusų garnizonas paliko miestą, kad stotų į mūšį su A.Madalinsko būriais, į Krokuvą įėjo Tadas Kosciuška 1794m. kovo 24d. ir paskelbė sukilimo aktą. T.Kosciuška tapo vyriausiuoju sukilimo vadu, valdžia turėjo būti Tautinės aukščiausiosios tarybos rankose.
T.Kosciuška subūrė apie 2 tūkstančius valstiečių, apsiginklavusių dalgiais, ir bandė prasimušti iki Varšuvos. Balandžio 4 dieną įvyko mūšis prie Raclavicų. Rusų kariniam daliniui vadovavo gen. A.Tormasovas. Sukilėliai mūšį laimėjo, bet nauji priešų būriai neleido jiems judėti toliau. Pergalė prie Raclavicų turėjo didelę reikšmę – tai buvo pirmoji sukilėlių pergalė1. Tai buvo svarbus moralinis laimėjimas. Į karininkus buvo paaukštintas B.Glovackas, valstietis nuo Krokuvos, kuris pasižymėjo prie Raclavicų atakuojant rusų būrius.
Balandžio 17 dieną prasidėjo sukilimas Varšuvoje. Kareiviai, amatininkai, žemesnieji miestiečių luomai, vadovaujami batsiuvio J.Kilinskio atakavo rusų ambasadą ir rusų įgula po dviejų dienų paliko miestą.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794m. balandžio 16d., kai Šiauliuose sukilo kariniai daliniai ir buvo paskelbta apie prisidėjimą prie sukilimo. Po kelių dienų sukilėliai, vadovaujami J.Jasinskio, paėmė Vilinių. Čia sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba.
Sukilėliai balandžio pabaigoje kontroliavo Krokuvą, Varšuvą, Liubliną ir Vilnių. Rusai savo jėgas koncentravo kairiajame Vyslos krante ir Lietuvoje.
Radikaliam sparnui priklausė: T.Maruševskis, A.Orchovskis, gen. J.Zajačekas, kunigas J.Mejeris, F.Jelskis, taip pat lietuvių sukilimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!