Austrija-Vengrija pirmojo pasaulinio karo metu

• Austrija-Vengrija, dualistinė valstybė, gyvavusi 1867–1918.
• Įkurta pertvarkius Habsburgų imperiją, kuri dėl pralaimėtų karų su Prancūzija ir Sardinijos karalyste (1859) bei su Prūsija ir Italija (abu 1866) nusilpo. Dėl sustiprėjusių tautinių prieštaravimų valstybei grėsė suirimas. Austrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I ryžosi tartis su vengrų nacionalinio judėjimo nuosaikiuoju sparnu (vadovas F. Deákas), kuris kovą dėl visiškos nepriklausomybės laikė neperspektyvia ir pavojinga, nes nepriklausoma Vengrija susidurtų su slavų ir rumunų separatizmu.
• 1867 02 08 Austrijos imperijos ir Vengrijos vyriausybių atstovai paskelbė, kad Habsburgų imperija padalijama į Austrijos imperiją ir Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę. Dalis sienos tarp jų ėjo Leithos upe. Austrijos imperijai (Cisleitanijai) atiteko Austrija, Čekija, Moravija, Silezija, Dalmatija, Bukovina, Kraina, Galicija, Vengrijos karalystei (Transleitanijai) – Vengrija, Slovakija, Kroatija, Transilvanija ir Vojevodina.
Austrija Vengrija
• Austriją‑Vengriją valdė Austrijos imperatorius (Vengrijoje karūnuotas karaliumi); jos dalys turėjo atskirus parlamentus ir vyriausybes. Bendrus valstybės reikalus tvarkė Užsienio reikalų, Karo ir jūrų, Finansų ministerijos. Imperatorius‑karalius skirdavo tik jam atsakingus šių ministerijų vadovus. Bendrų ministerijų biudžetams svarstyti buvo įsteigtos 2 delegacijos (nuo Austrijos ir nuo Vengrijos parlamentų), kurios posėdžiavo atskirai. Austrija‑Vengrija turėjo vieningą pinigų ir muitų sistemą. Kariuomenė buvo bendra, komandavimo kalba – vokiečių (tik Vengrijos teritorinės kariuomenės, honvėdo, daliniuose – vengrų). Austrijos‑Vengrijos dalių ekonominiai ir finansiniai klausimai buvo reguliuojami susitarimais. Panašiausia į Austriją‑Vengriją buvo Abiejų Tautų Respublika (1569–1795).
Austrija Vengrija ivairialypė šalis
• Visos Austrijos-Vengrijos imperijos etninė sudėtis buvo labai marga: per paskutinį imperijos gyventojų surašymą, 1910 metais joje gyveno apie 12 milijonų (mln.) vokiečių, 10 mln. vengrų, 3 mln. rumunų, 23,5 mln. slavų (čekai apie 6,44 mln., lenkai beveik 5 mln., toliau ėjo slovakai, slovėnai, kroatai, serbai, mažarusiai), kitų – 2,5 mln. Todėl šalį dažnai draskė įvairūs tautiniai neramumai.
Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Ferdinando nužudymas Bosnijos sostinėje
• Nužudymas Sarajeve tapo Pirmojo pasaulinio karo pretekstu
• 1914 m. birželio 28 d. pavakarę visose Europos laikraščių redakcijose tvyrojo nerami atmosfera: buvo spausdinami specialieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!