1917 metų revoliucija Rusijoje

Kalbėti apie „pasaulinę revoliuciją“ kaip apie šio amžiaus antrojo ir trečiojo dešimtmečių teoriją galima dvejopai. Vienu atveju, galima sekti intelektualinę teorijos raidą, atspindėtą pirmiausia Levo Trockio, taip pat Vladimiro Uljanovo-Lenino veikaluose. Kitu atveju, „pasaulinės revoliucijos“ teoriją derėtų suprasti kaip priešingą praktikai, t. y. kaip vieną iš konkrečios užsienio politikos pateisinimo instrumentų. Šių dviejų aspektų sąsajos ko gero išsamiausiai atskleistų aptariamo laikotarpio padėtį ir įtaką „pasaulinės revoliucijos“ sampratai bei tam, kad ji pirmaisiais sovietinės Rusijos gyvavimo metais taip ir nevirto praktika.
„Pasaulinės revoliucijos“ terminas abiem atvejais buvo veikiau ne vieninga doktrina, o terminas, dažniausiai propagandinis, reiškęs įvykių Rusijoje tęsinį kitose valstybėse arba įvairių tautų sukilimą prieš esamą tvarką. Nepaisant to, kad šios koncepcijos kūrėjai kartu buvo ir sovietinės valstybės bei jos užsienio politikos žynybos lyderiai, „pasaulinės revoliucijos“ teorijos praktinė reikšmė iškart sumažėjo, jiems susidūrus su konkrečiomis užsienio politikos problemomis. Be to, kaip tik teorinis šios koncepcijos pobūdis sužlugdė keletą pirmųjų mėginimų ją pradėti. Todėl „pasaulinė revoliucija“ taip ir liko teorinė konstrukcija.
Tiesa, toks teiginys būtų per drąsus, turint omeny po Antrojo pasaulinio karo įvykusius pokyčius, arba, tiksliau, sovietinę jų interpretaciją. Todėl vertėtų apibrėžti šio referato tiriamo laikotarpio ribas. Kai kurie Vakarų istorikai nurodo, kad „pasaulinės revoliucijos“ bangos buvo mažiausiai dvi: nuo 1917 iki 1923 (galbūt 1927 ) metų ir nuo 1945 metų iki Kubos revoliucijos (ar galbūt iki 7-ojo dešimtmečio). Sovietinė tradicija linkusi periodizuoti „pasaulinę revoliuciją“ kitaip: 1917—1939 m., 1939—1955 m. ir nuo 1955 m. Toliau bus apžvelgtas pirmasis „pasaulinės revoliucijos“ etapas, pirmiau aptariant Levo Trockio „pasaulinės revoliucijos“ teoriją, o paskui pereinant prie jos implikacijų sovietinės Rusijos politikai.
Levo Trockio teoriniai apmąstymai paprastai pasižymėjo totaliniu pobūdžiu, neturėjo jokių nuolaidų ir neatsiliepė į konjunktūrinus poreikius (ir nors jie šiek tiek kito, pokyčiai kaupėsi dar didesnio totalitarumo linkme). Jo „nuolatinės revoliucijos“ koncepcija nebuvo originali, tačiau būtent Trockio jai suteiktas totalinis pobūdis verčia šiek tiek išsamiau aptarti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!