11 klasės kurso konspektas

1 Europa V a. pab. – XV a. pab.
Krikščionybė atsirado Romos Imperijoje I a.
1. Pasikrikštijus pagoniškų valstybių valdovams.
2. Valdovai krikščionybę skleidė jėga – užkariaudami žemes ir jose įtvirtindami savo valdžią.
3. Valdovai krikštijosi, tuokdamiesi su krikščionių valdovų šeimos moterimis.
4. Misionieriai skleidė tikėjimą. (Misionierius – asmuo, kuris skleidžia tikėjimą).
1.2 Krikščionybė įsigalėjo anksčiausiai ten, kur buvo Romos Imperijos teritorijos, vėliausiai – Pabaltyje (Lietuvoje 1387, Žemaitijoje 1413).
1.3 Christianizacija –sukrikščioninimas, atvertimas į krikščionių religiją.
1. Frankų christianizacija – V a. užėmę buvusios imperijos provinciją Galiją (dabartinę Prancūziją), greitai suprato bendradarbiavimo su Bažnyčią naudą ir palaikė santykius su ja.
2. Kijevo Rusios christianizacija – X a. Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras pasikrikštijo ir susituokė su Bizantijos imperatoriaus seserimi ( tai buvo Kijevo Rusios krikšto pradžia).
3. Lenkijos christianizacija – X a. Lenkijos valdovas Meška susituokė su Čekijos kunigaikštyte krikščione.
1.4 Krikščionybės priėmimo reikšmė visuomenei:
1. Krikščionybė buvo pagrindinis Europos vienijimo veiksnys - ji sujungė skirtingų kalbų, tikėjimų, papročių barbarų gentis.
2. Plintant krikščionybei plito ir raštija, formavo ir brendo civilizacija (Vakarų misionieriai platino lotynų kalbą ir raštiją, Rytų misionieriai – kirilicą).
3. Krikščionybė išaugo ir paskleidė Europoje dalį antikos paveldo, šitaip siedama antikos civilizacija su viduramžiais.
4. Krikščionybė formavo bendrą europiečių vertybinę sistemą, moralę, etiką, teisę.
5. Krikščionybė skatino menų, mokslo, švietimo raidą.
6. Krikščionybės plitimas sudarė sąlygas skirtingų regionų bendradarbiavimui, bendrai Europos gynybai nuo arabų musulmonų, turkų Osmanų, mongolų – totorių antpuolių.
1.5 Krikščionybės skilimo priežastys XI a. :
Tarp popiežiaus ir patriarcho kilo konfliktas, kuris prisidėjo prie Didžiosios schizmos 1054m. Krikščionybė skilo į katalikus (Vakarai) ir stačiatikius (Rytai).
1. Popiežius siekė vienvaldystės Bažnyčioje, savo kaip aukščiausio autoriteto, sprendžiant religinius klausimus, pripažinimo (popiežius norėjo sukurti autokratinę bažnyčią, centralizuotą valdžią, kurioje visi krikščionys paklustų tik jam).
2. Patriarchas, remiamas Bizantijos imperatoriaus, nenorėjo realiai pripažinti popiežiaus viršenybės ir autoriteto.
3. Laikui bėgant, formavosi savita kultūrinė, kalbinė abejų Bažnyčių aplinka, vystėsi skirtingos civilizacijos. Šie veiksniai silpnino tikinčiųjų ryšį ir bendrumu jausmą.
4. Ryškėjant civilizacijų skirtumams,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!