Istorijos konspektas 12 kl. 1-2 temų 1 dalies vadovėlio

1. Senojo pasaulio civilizacijų susidūrimai

Graikų ir persų karai: civilizacijų susidūrimas;

VI a. pr. Kr. viduryje senovės Persijos valstybėje įsitvirtino Achaimenidų dinastija, pradėjusi sparčią ekspansiją. Persijos valstybė plytėjo nuo Aralo jūros šiaurėje iki Arabijos jūros pietuose, nuo Indo upės rytuose iki Balkanų pusiasalio vakaruose. V a. pr. Kr. pradžioje prasidėjo bruzdėjimai graikų poliuose. Graikai šiuos karus suvokė kaip civilizacijos ir barbarų, laisvės ir vergovės, savarankiškumo ir despotijos kovą.

Lemiami mūšiai graikų ir persų karuose;

490 m. pr. Kr. - Maratono mūšis. Atėnų kariuomenė (10 000 hoplitų) nugalėjo daug didesnę Persijos kariuomenę (25 000 karių). Hoplitai buvo ginkluoti apie dviejų metrų ilgio ietimis, dviašmeniais kalavijais ir apskritais skydais.

480 m. pr. Kr. - Termopilų mūšis. Spartos valdovo Leonido vadovaujama 7 000 hoplitų kariuomenė bandė sulaikyti 70 000 persų karių siauroje kalnų perėjoje. Nors graikai pralaimėjo, jų didvyriškumas tapo legendiniu.

480 m. pr. Kr. - Salamino mūšis. Graikų irkliniai laivai (triremos) įviliojo persų laivyną į siaurą įlanką, kur kilo sumaištis. Graikai sutriuškino kelis kartus didesnį priešo laivyną. Šis mūšis tapo lūžio tašku karuose.

Graikų ir persų karų palikimas;

Politinis palikimas. Atėnai ir Sparta iškilo kaip nugalėtojai, įgavę didžiausią galią ir autoritetą tarp graikų polių. Atėnai pasistatė galingą karinį ir prekybos laivyną ir kurį laiką dominavo Viduržemio jūroje.

Kultūrinis palikimas. V a. pr. Kr. suklestėjo Atėnų miesto-valstybės politinis (Atėnų demokratija), kultūrinis (dailė ir architektūra) ir mokslinis (filosofija ir gamtos mokslai) gyvenimas.

Civilizacinis palikimas. Atėnuose graikų kultūra pasiekė aukštumas ir ilgainiui peržengė polio ribas. Ji tapo bene plačiausiai paplitusia kultūra Senajame Pasaulyje – ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir Azijoje.

Aleksandro Makedoniečio iškilimas;

Makedonijos iškilimas siejamas su IV a. pr. Kr. viduryje sostą paveldėjusiu Pilypu II. Jis įvykdė karinę reformą, kurios esmė buvo ginkluotės ir kovos organizavimo bei taktikos pertvarka.Pėstininkai buvo apginkluoti beveik šešių metrų ilgio ietimis (sarisomis) ir sudarė falangą – glaudžią keliomis eilėmis sustojusių pėstininkų rikiuotę. Falangos šonus dengė kavalerija ir lengvieji pėstininkai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!