Žymiausi pasaulio alchemikai

Pratarmė

Nuo seniausių laikų žmonės naudojo gamtines medžiagas, žinojo kai kuriuos cheminius procesus – degimą, rūgimą. Su chemija susijęs metalų gavimas iš rūdų – metalurgija. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų pradėta iš rūdos lydyti varį, gaminti bronzą, antrame tūkstantmetyje prieš Kristų – lydyti geležį. Senovės Egipte mokėta gaminti stiklą. Iš gamtinių medžiagų gaminti dažai, vaistai, actas, vynas. Nemaža empirinių žinių apie chemijos gamybos būdus turėta ir jomis plačiai naudotasi senovės Egipte, Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje. Atsirado filosofinių, dar gana tolimų nuo praktikos, sampratų apie materiją ir jos kitimus (atomistinės idėjos, elementų sąvokos senovės Graikijoje). IV a. Aleksandrijoje susiformavo nauja medžiagų kitimų tyrimo kryptis – alchemija, kurios tikslas buvo paversti vienus metalus kitais, dažniausiai tauriaisiais. Alchemija suklestėjo viduriniais amžiais arabų šalyse ir Europoje. Alchemikai sukūrė įvairių medžiagų gavimo būdų, patobulino medžiagų gryninimo metodus, sukonstravo laboratorinių įrenginių ir indų. Renesanso epochoje plėtojosi metalurgija, chemijos žinias pradėta taikyti vaistų gamybai, atsirado medicininė alchemijos kryptis – jatrochemija. XVIII a. sukurta tikslių dujų surinkimo, jų tūrio matavimo metodų, atrasti pirmieji dujų dėsniai. Alchemija - medžiagų cheminių kitimų tyrimų kryptis, kuria siekta vienas medžiagas paversti kitomis, ypač paprastus metalus tauriaisiais. Savo darbus alchemikai vadino nepakeičiamu mokslu. Alchemikų idėjos susiformavo iš amatininkų sukaupto patyrimo perdirbant ir gaminant įvairias medžiagas, ypač gaunant metalus iš rūdų ir lydant lydinius, kai vykstant cheminiams procesams medžiagų išvaizda ir savybės visiškai pasikeičia. Alchemikai rėmėsi Antikos filosofų idėjomis apie medžiagų sudedamąsias dalis – elementus: ugnį, vandenį, žemę ir orą, t. p. ankstyvosios krikščionybės filosofų mokymu, kad visa, kas yra gamtoje, kinta, tobulėja. Aleksandrijos alchemikai manė, kad visi metalai susideda iš gyvsidabrio ir sieros. Vėlesniais amžiais buvo kalbama dar apie trečią elementą – druską, o kuo metalas tauresnis, tuo mažiau jis turi sieros. Tauriesiems metalams gauti iš netauriųjų reikia pašalinti iš jų sierą, o tai galima padaryti naudojant vadinamą filosofinį akmenį, kurio paieškos ir buvo vienas alchemikų tikslų. Alchemikai ne tik ieškojo transformacijos būdų auksui gauti iš kitų metalų, bet norėjo sukurti naujas medžiagas: almagestą (universalųjį tirpiklį), panacėją (vaistą nuo visų ligų), gyvybės eliksyrą. Alchemikų bandymų ir receptų aprašymai alegoriški, turintys magijos elementų, medžiagų pavadinimai dažnai užšifruoti. Nors siekta nerealių tikslų, alchemikai surado arba patobulino daugelio cheminių medžiagų gavimo ir gryninimo būdus, nustatė jų savybes, atrado ar ištobulino įvairius cheminius procesus: kristalizavimą, distiliavimą. Sukonstravo laboratorinę įrangą, pagamino stiklinių ir fajansinių indų, žnyplių, piltuvėlių, grūstuvių, smėlio ir vandens vonių, filtrų, krosnelių. Alchemikai atrado kai kuriuos cheminius elementus: stibį, cinką, fosforą. Alchemikų sukaupta informacija apie medžiagas ir jų kitimus, nors ir netiksli bei supainiota, buvo atrama tolesnei chemijos raidai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!