Ryškiausiai realizmas Lietuvoje pastebimas tapyboje, kur didžiausias dėmesys skiriamas peizažo žanrui. Lietuva – pirmiausiai kiekvieno lietuvio širdžiai mielas gamtovaizdis. Realistai, įsigilinę į kraštovaizdžio charakterį, sukūrė subtilaus kolorito paveikslų, perteikiančių būdingas krašto spalvas bei nuotaikas, atskleidė paprastų gimtojo krašto vaizdų poetiškumą. Be peizažo buvo mėgiamas ir portreto žanras. Paveiksluose pastebima gili ir raiški psichologinė charakteristika, nuotaika. Buvo sukurta realistinių buitinio žanro kūrinių, pasižyminčių lyrine nuotaika, paprasto darbo žmogaus išaukštinimu. Šiuo laikotarpiu nedaug sukurta natiurmortų ir figūrinių kompozicijų, o monumentalios tapybos rūšys – vitražas, mozaika, sieninė tapyba beveik nebuvo vystomos.
XX a. pr. Lietuvoje buvo plėtojamas skulptūrinis portretas, kaip labiausiai prieinamas žanras. Kuriama tiek apvalioji, tiek plokščioji skulptūra. Skulptoriai vaizdavo įžymius Lietuvos krašto žmones, pratęsė psichologinio portreto tradicijas. Buvo sukurta daug mažosios plastikos kūrinių, figūrinių kompozicijų, paminklinių skulptūrų.
Antanas Žmuidzinavičius (1876 – 1966) – vienas populiariausių lietuvių tapytojų realistų. Daugiausia tapė peizažus. Paveikslų motyvai paprasti, paimti iš gražių Lietuvos gamtos kampelių. Jo peizažuose atsiveria platūs horizontai, mėgiami upių, ežerų, pajūrio, ant kurių kranto stovi kelios pušelės, vaizdai savo elegiška nuotaika siejasi su A. Baranausko „Anykščių šileliu“. Taigi brandžiausi dailininko kūriniai, priklausantys realistinei krypčiai, yra peizažai. Jau pirmiesiems darbams būdingas sąžiningas gamtos fiksavimas, gebėjimas perteikti šviesą, šešėlį, refleksus. A. Žmuidzinavičius grožėjosi tuo, ką vaizdavo, paveikslai kupini poezijos, lyriškos nuotaikos. Vienas iš tokių – „Dzūkų kaimelis“. Gamtos grožį dailininkas pastebėjo pačiame kuklaus Lietuvos kaimelio peizaže. Dzūkijos sodybų motyvą dailininkas ypač mėgo, nes šiame krašte prabėgo jo vaikystė. Paveikslui būdinga aiški kompozicija, vaizduojami erdvūs dangaus ir žemės plotai, dvelkiantys pavasariška nuotaika.
viename iš reikšmingiausių III-iojo dešimtmečio žanrinės tapybos darbų. Kūrinyje dinamiškumo įspūdį sukuria ritmiškai sustatytos moterų figūros. Koloritas yra prigesintas, subtilus, todėl sukuriama poetiška sutemų atmosfera. Tai vienas iš realistinių buitinio žanro kūrinių, pasižyminčių lyrine nuotaika, žmogaus išaukštinimu.
A. Žmuidzinavičius yra nemažai sukūręs liaudies gyvenimą vaizduojančių kompozicijų, figūrinių paveikslų, portretų, plakatų dekoracijų spektakliams. Paminėtini jo kūriniai: „Bulviakasis“, „Siuvėja“, „Juodkrantės...
Šį darbą sudaro 1991 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!