Dar visai neseniai buvo manoma, kad pasaulio vandenyse žuvų ištekliai yra neišsemiami, o kai kurių žuvų rūšių mažėjimas ar visiškas išnykimas yra dėl judėjimo į nežinomus vandens telkinių rajonus. Tačiau dabar tapo aišku, kad tikroji priežastis, dėl pernelyg uolios žvejybos. Todėl, siekiant išlaikyti maksimalų gaudomų žuvų kiekį, žvejybos rajonuose buvo imtasi tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo priemonių.
Žuvininkystės reguliavimas yra sudėtingas darbas. Apskaičiuoti žuvų, vėžiagyvių ar tai moliuskų išteklius yra labai sunku. Daugelis žuvų rūšių neršia vienuose vandenyse, o žvejojamos visai kituose vandenyse migracijos metu. Sureguliuoti žuvų išteklius yra sunku, nes tarp vandenynų žvejybos teritorijų reguliavimo priemonių arba nėra, arba susitarimas nėra aiškus. Mažai žinoma ar tai visai nėra žinių, apie daugelį aplinkos veiksnių, kurie daro įtaką žuvų augimui, bei migracijai.
Dėl pernelyg uolios žvejybos, vandens užterštumo, užtvankų statymo, drenažų, bei vandens dumblėjimo smarkiai sumažėjo žuvų ištekliai, o kai kurios rūšys visai išnyko. Žuvys labai jautriai reaguoja į buveinių sąlygas, ir jos gali būti sunaikintos dėl temperatūros pakitimo, artai dėl cheminės vandens sudėties, ypatingai tai liečia upių ir ežerų telkinius.
Darbo tikslas: . Išnagrinėti žvejybos reglamentą.
1. Apžvelgti pasaulinį žvejybos reglamentavimą.
2. Apžvelgti regioninį žvejybos reglamentavimą.
3. Apžvelgti žvejybos reglamentavimą Baltijos jūroje.
Platus žvejybos vietų įtraukimo į nacionalinę jurisdikciją procesas 9 – jame dešimtmetyje turėjo didelę įtaką žvejybos pobūdžiui visame pasaulyje. Nors tai ir buvo stambus pokytis žuvininkystės požiūriu, tačiau didžioji dalis tebebuvo tarptautiniai vandenys. Per pastaruosius trisdešimt metų įvyko sparti ir radikali jūrų teisės evoliucija, paskatinta procesų, siejamu su J. T. jūrų teisės konvencija (UNCLOS), kuri oficialiai priimta 1982 m., o įsigaliojo 1994 m.
UNCLOS nustatė valstybių teise išplėsti savo ypatingas ekonomines zonas (IEZ) iki 200 jūrmylių nuo pradinės linijos ir sąlygą, kad valstybė gali laisvai žvejoti tarptautiniuose vandenyse, jei jie bendradarbiauja su kitomis valstybėmis susijusių žuvų išteklių apsaugos ir gero valdymo srityje. Siekdama gauti teisę naudotis svarbiausiomis žvejybos vietomis ir kovoti su neteisėta žvejyba ES 2007 m....
Šį darbą sudaro 2871 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!