Žuvininkystės politika

Bendra žuvininkystės politika – politika, kurią valstybės narės vykdo priimdamos bendrus sprendimus dėl žuvų išteklių panauodojimo, žvejybos kvotų, žvejybos įrangos; žvejų darbo ir socialinės apsaugos reikalavimų.
Esant šiandieniniam ekonomikos, vadybos, techniniam, organizaciniam lygiui, Lietuvai reikalingas atitinkamas pereinamasis laikotarpis integruojantis į ES.
Žuvininkystės plėtros tikslas stojimo į ES laikotarpiu yra sukurti ekonomiškai efektyvią žuvininkystės ūkio sistemą, pasirengusią veikti pagal ES BŽP reikalavimus, kurią sudaro keturios pagrindinės dalys: žuvų išteklių valdymo politika, struktūrinė politika, rinkos ir kainų politika, socialinė politika.
ES Šalių narių vyriausybės yra perdavusios ES valdymo struktūroms įgaliojimus vadovauti BŽP įgyvendinimui.
Žuvų išteklių valdymas pasireiškia vykdant žuvų išteklių išsaugojimą, taikant leistinus sugauti maksimalius žuvų kiekius (kvotas), technines žvejybos reguliavimo priemones, žvejybos apribojimus tam tikrose vietose tam tikrais periodais, sužvejojimo ir žuvų iškrovimo inspekciją ir kontrolę.
Struktūrinėmis priemonėmis siekiama suderinti atskirų žuvininkystės sektorių veiklą su rinkos poreikiais.
Rinkos ir kainų politika apima bendros rinkos organizavimą ES ribose ir žuvininkystės politiką už ES ribų.
Socialine politika siekiama sušvelninti neigiamas žuvininkystės pertvarkos pasekmes, įgyvendinant socialines programas, kurios finansuojamos iš Europos regionų plėtros fondo (European Regional Development Fund - ERDF), Europos socialinio fondo (European Social Fund - ESF), vadinamojo finansinio instrumento žuvininkystei reguliuoti (Financial Instrument for Fisheries Guidance -FIFG).
Lietuvos žuvininkystės būklė ir uždaviniai
integruojantis į Europos Sąjungą
Lietuva yra viena iš 10 Europos šalių – Europos sąjungos kandidačių. ES reikalauja, kad naujieji nariai įsipareigotų ir vykdytų acuis communautaire įvairias patvirtintas ir pasiteisinusias taisykles bei teisiniais aktais nustatytą tvarką, kas sudaro ES Bendrosios žuvininkystės (BŽP) ir žuvininkystės sektoriaus veiklos pagrindą.
Kitos šalys, siekiančios narystės ES, jau yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės arba užbaigtos derybas dėl narystės šioje organizacijoje. ES ir kitos šalys, su Lietuva pasirašiusios laisvosios prekybos sutartį, pageidauja, kad Lietuva, prieš tapdama ES nare, jau būtų PPO nare. Narystė PPO turi užtikrinti Lietuvos kaip lygiavertės prekybos partnerės ryšius su valstybėmis, mokant už eksportuojamas žuvis ir jų produktų importo muitų mokesčius.
Tyrimo objektas ir metodai
Tyrimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!