Žurnalistiką po paskutinės atakos prieš žurnalistus vėl imta vadinti viena pavojingiausių profesijų, o žurnalisus tyrėjus kone savižudžiais lendančiais liūtui į nasrus. Nemiegančiam liūtui o labai gyvybingam ir aktyviam. Kad tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje nėra teko išgirsti ne kartą, ir ne iš vienų lūpų. Žiniasklaida vadinama prisitaikėliška, parsidavusia šunauja. Nusivylęs žurnalistais prisipažįsta Žurnalistų etikos inspektorius R.Gudaitis, o Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius dr. Andrius Vaišnys pareiškė, jog po žurnalisto Vito Lingio nužudymo, tiriamoji žurnalistika Lietuvoje išnyko. Kyla natūralus klausimas, ar tikrai? Bent mano nuomone, taip nėra. Galbūt žurnalistinių tyrimų spaudoje nėra tiek daug, ir tokių kokybiškų, kaip norėtųsi, bet tyrimai tęsiami. Vienus išpuoliai prieš žurnalistus išgąsdina, ir jie atsitraukia, nusprendę neaukoti ramaus gyvenimo dėl darbo ar visuomenės intereso kitus gi paskatina ir toliau viešinti nešvarius darbelius, aferas, kilti į kovą. Mano nuomone, „Respublikoje“, lyginant su kitais šalies dienraščiais tyrimų, nors ir sumažėję, bet daugiausia. Galbūt gerbdami nužudytą Vitą Lingį, jie kovą tęsia. Tad norėdama atskleisti žurnalistinio tyrimo ypatumus dienraštyje, pasirinkau plačiau nagrinėti būtent šį dienratį įvairiais laikotarpiais. Paskutiniu metu „Respubliką“ skaitau nuolat. Tapo smalsu ištirti, kie gi tyrimai buvo atliekami prieš 15, 10 metų, kai man tebuvo 12 ir žurnalistiniais tyrimais dar tikrai nesidomėjau.
Kokie tyrimai buvo, kaip jie keitėsi, kaip tobulėjo, ar prastėjo, jų daugėjo ar mažėjo? Savo tyrimą pradėjau nuo 1994-ųjų, praėjus pusmečiui po Vito Lingio mirties. Juk tada, pasak kai kurių, aukštus postus užimančių žmonių, riamoji žurnalistika išnyko. Nesinorėjo tuo tikėti, tad pasiryžau patikrinti.
Šio referato tikslas aptarti žurnalistinius tyrimus nuo 1994 – ųjų iki dabar įvairiais aspektais ir atskleisti kitimo tendencijas ir įrodyti, kad tiriamoji žurnalistika dienraštyje neišnyko.
Pirmiausia pateiksiu tiriamųjų straipsnių bendruosius bruožus kiekvienais leidimo metais. Aptarsiu temų pasirinkimą bei žurnalisto kaip tiriamo įvykio dalyvio vaidmenį. Bandysiu atskleisti informacijos pateikimo skirtumus ir įtaką straipsnių objektyvumui. Aprašysiu, kiek vietos buvo skiriama žurnalistiniam tyrimui anksčiau ir dabar, kaip jis buvo...
Šį darbą sudaro 2684 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!