Žodžiai ir ryšys tarp jų

psichologija. Likusias kalbos sferas tyrinėja gramatika.
Nagrinėdami kalbos ir mąstymo santykį, siekiame atskleisti, kaip žmogaus sąmonėje sukurtos idėjos reiškiasi garsais, kurie virsta žodžiais ir sakiniais. J.Lockas savo knygoje „Esė apie žmogaus intelektą“ apmąstydamas idėjų ir žodžių ryšį, kartu parodo mąstymo ir kalbos ryšio privalumus ir trūkumus.
Darbo tikslas: išnagrinėti temą, kaip atskirus žodžius, ir pamatyti ryšius tarp jų.
Kalbos terminas netinka, mūsų išvestai formuluotei, kad kalba - mąstymo išraiška. Vietoj kalbos termino būtų tikslingiau vartoti kalbėjimo terminą. Nes kalbėjimas - tai individualus kalbos priemonių vartojimas tam tikram turiniui perduoti, kalbos, kaip abstrakčios ženklų sistemos, konkretus realizavimo aktas. Pagal vartojamų ženklų pateikimo pobūdį, t.y. ar tie ženklai tariami ir ir girdimi, ar rašomi ir skaitomi, skiriamos dvi kalbėjimo rūšys - šnekamoji ir rašomoji kalba.ii Trumpiau tariant, kalba - metodas išreikšti mąstymui, o kalbėjimas - metodo pritaikymas ir įgyvendinimas.
Taigi mąstymą galima išreikšti įvairiai. Galima mąstymą išreikšti garsiniu būdu - kalbėti, raštiškai - mintis išreikšti raštu. O galima mąstyti ir sau, t.y. savo minčių nereikšti nei garsiniu, nei raštiniu būdu, bet tada mąstymas neteks savo prasmės, nes niekada nebus išgirstas ar perskaitytas.
Kalbėjimas sukėlė revoliuciją žmogaus evoliucijoje. Nuo tos dienos kai žmonės išmoko reikšti savo mintis garsiniu būdu, palengvėjo jų gyvenimas, juk dabar kiekvienas galėjo pasakyti ko jis nori, ką jam skauda ir pan. O kai buvo išrastas raštas žmonijos proto raida pasistūmėjo dar labiau į priekį, kadangi jau buvo galima įgyti patirtį nepatiriant. Ir be to ta patirtis liko ir vėlesnėms kartoms bei jas pasiekė nepakitusi (kaip atsitikdavo garsiniu būdu perduodant sukauptą išmintį, patirtį, informaciją). O jeigu ta išmintis, patirtis ir informaija būtų išlikusi iki mūsų laikų, nereikėtų vėl ieškoti seniai atrastų tiesų.
Tad kalbėjimas veda tobulėjimo link, kaip tik to ir siekia filosofija.
mintys apie žmogaus ir kalbos santykį
Žmogus pagal klasikinį Aristotelio pateiktą jo esmės apibrėžimą yra gyva būtybė, turinti logos (kalbą). Žmogus yra protinga gyva esybė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!