5. Trichofitija...........................................................................................................7
6. Aktinomikozė......................................................................................................8
Apibendrinimas................................................................................................9 – 11
Naudota literatūra...................................................................................................12
Įvadas
Grybų (lot. Fungi) karalystei priklauso pelėsiai, mielės, kūlės, rūdys, skalsės, kepurėtieji grybai, kerpės. Tai nejudrūs, vienaląsčiai ir daugiausia daugialąsčiai eukariotai, heterotrofai, maisto medžiagas siurbiantys iš gyvos ar negyvos organinės medžiagos. Pagal mitybos būdą išskiriami parazitai, saprofitai ir simbiontai. Grybai neturi chlorofilo, jų rezervinis angliavandenis – glikogenas. Daugialąsčiai grybai neturi audinių, dauginasi sporomis. Grybų ląstelės sienelėje vyrauja polisacharidas chitinas. Gyvenimo ciklas yra haploidinis. Grybai dauginasi vegetatyviškai, nelytiškai ir lytiniu būdu. Dauginimosi formų įvairumu nė vienos grupės augalai neprilygsta grybams. Kartu su bakterijomis grybai yra skaidytojai. Jie praturtina juos supančią aplinką organinėmis maisto medžiagomis ir taip palaiko cheminių medžiagų apykaitą ekosistemose.
Grybai priklauso mažiausiai ištirtoms gyvybės Žemėje formoms. Pasaulyje yra žinoma nuo 100 000 iki 300 000 (V. Urbonas) grybų rūšių. Parazitinių grybų ant augalų yra apie 10000 rūšių, o gyvūnų ir žmonių parazitų yra mažiau – apie 1000 (V. Galinis) rūšių. Juo grybas labiau specializuotas parazitinei mitybai, tuo mažesnis jo fermentų įvairumas. Daugelis parazitinių grybų rūšių gali parazituoti tik vienos kurios nors rūšies augaluose ar gyvūnuose.
Grybų sukeliamos žmonių ir gyvulių ligos vadinamos mikozėmis. Jie gali sukelti įvairias vidaus organų ligas, pavyzdžiui, plaučių pseudotuberkuliozę (serga dažniausiai paukščiai, kartais ir žmonės), žarnyno gasteromikozę, pūlinius ausų, nosiaryklės ir akių uždegimus, burnos ir gerklės uždegimą, pienligę, gali būti astmos priežastis. Tačiau dažniausiai jie sukelia įvairius grybinius odos susirgimus – dermatomikozes: nagų, odos ir plaukų grybelį. Sukeldami ligas, parazitiniai grybai gali įtakoti populiacijų dydį ekosistemose. Ypač neatsparūs grybelinėms ligoms yra augalai.
Dažniausiai žmonių ligas sukelia galvenio (Aspergillus) grybai, priklausantys skyriui Aukšliagrybūnai (Ascomycota); klasei Tikrieji aukšliagrybiai (Euascomycetes); eilei Galveniečiai (Euratiales). Kai kurie tų genčių grybai (Aspergillus fumigatus) yra patogeniški žmonėms. Jų sukeliamos ligos vadinamos aspergiliozėmis . Vienos galvenio rūšys sukelia žmonėms kvėpavimo takų, ausų ir akių bei odos ligas.
Taip pat žmonių ligas sukelia skyriaus Mitosporiniai grybai – Grybšiai (Deuteromycota); eilės Monilijiečiai (Moniliales); Kandida (Candida)...
Šį darbą sudaro 3004 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!