Žmogus ir tėvynė

Jau nuo senų senovės žmogus ir tėvynė yra neatsiejami dalykai. Tėvynė kiekvienam žmogui svarbi savo prieglobsčiu, kurį gauna gyvendamas joje, taip pat savo šiluma ir dalijamomis gėrybėmis, namais, šeima, darbu bei draugyste. Niekur kitur žmogus negali jaustis toks saugus, kaip savo tėvynėje, o tai puikiai atskleidžiama Justino Marcinkevičiaus pasakytuose žodžiuose ,, Kalba laidojant sausio 13 dienos žuvusiuosius‘‘. Joje atskleidžiama, kokia jam svarbi tėvynė, bei ką dėl jos gerovės ir laisvės gali paaukoti žmogus, taip pat tėvynės svarba bei ilgesys puikiai atskleidžiamas ir viename iš Henriko Radausko poezijos eilėraščių ,,Tėvynės vėjas‘‘. Šie kūriniai leidžia suprasti, kokia svarbi ir didinga tėvynė atrodo žmogui.
Didinga Lietuvos praeitis taip giliai įsirėžus ne vieno jos piliečio bei patrioto širdyje sukelia daug gerų emocijų bei leidžia pasakyti ne vieną gražų žodį. Vienas iš jų Justinas Marcinkevičius, Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas, parašęs kalbą atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis. Atsisveikinimas vyko Katedros aikštėje. Kalba, kurią pasakė Justinas Marcinkevičius yra tikra, teisinga ir, be abejonės, atskleidžianti žmogaus meilę tėvynei. Lietuva didinga savo praeitimi, kovomis ir stiprybe. Tėvynės didvyriai kovojo už mūsų saugumą bei gerovę ilgai ir sunkiai, paaukojo ne vieną ją mylinčią širdį, išliejo ne vieno didingo, ją ginančio kario kraują, kurį drąsiai galime pavadinti šventu. Nepriklausomybės išsikovojimas pareikalavęs ne vienos aukos, tačiau net tai nesutrukdė žmogui mylėti savo tėvynę, tai parodo, kas yra teisinga aukojantis gimtajam kraštui ir kaip stipriai žmogus gali mylėti ir ginti savo tėvynę. Visa tai aukština patį žmogų, suprantame, jog ne kerštas yra svarbiausias ginklas, o teisingumas savo tėvynei ir žmogui. Niekas negali palaužti tikrojo piliečio, net pikti priešai, bandantys sutrypti tėvynės vardą ir žmogiškumą, kova, pasiaukojimas, atminimas mus dar labiau sustiprina ir ugdo. Justinas Marcinkevičius pasakė: ,,Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!