Žinojimo konceptas

Žinojimas kaip toks, visada domino žmones. Jau antikos filosofai bandė suprasti jo prigimtį ir tai, kokie procesai jį įtakoja. Émile Durkheim savo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” nagrinėja ne tik religijas, bet plačiau pažvelgia į visą socialinį ir filosofinį kontekstą, sąlygojusį tikėjimų sistemos, kaip poreikio pažinti ir suprasti pasaulį, atsiradimą.
Šiame darbe panagrinėsiu kaip autorius nuo religinių simbolių aiškinimo prieina iki žinojimo moksliniu bei religiniu požiūriu, kuris atsiskleidžia savotiška mokslinio “žinojimo” ir religinės “nuojautos” sąveikoje. Konceptai ir sąvokos atsirandančios tik iš bendros visuomeninės patirties taps dar vienu būdu pabandyti suprasti žinojimą socialiniame kontekste.
Logiška, kad pirmosios religijos atsirado iš poreikio žinoti, suprasti bei paaiškinti aplink vykstančius reiškinius. “Religija – ne tik apeigų sistema, tai idėjų sistema, siekianti atspindėti pasaulį” (Durkheim 2000: 473). Nors religija atsirado anksčiau už mokslą,lygiai taip pat kaip ir jis, ji bando paaiškinti pasaulio tvarką, priežasčių bei pasekmių ryšius. Vienas esminis skirtumas tarp jų yra tai, kad mokslas stengiasi išvengti spekuliacijų, į faktus žvelgia šaltai ir logiškai, jo teiginiai labiau empiriškai pagrįsti, suklasifikuoti bei griežčiau apibrėžti. Nors religija atsirado anksčiau, tačiau atrodo, kad mokslas, kuris ir išsirutuliojo iš jos, bus pasiekęs daugiau “mokslinis mąstymas tėra tobula religinio mąstymo forma” (Durkheim 2000: 474). Tačiau aišku, kad būdamas tik “tobula forma” jis turėjo paveldėti iš religijos pagrindinius mąstymo konstruktus, kuriuos vėliau išplėtojo. Religijos naudai reikėtų paminėti, kad po ilgo priešinimosi ji vis dėlto sutiko pripažinti mokslo pranašumą nors vienoje iš savo sričių materialiame, Durkheim vadinamame “profaniškame” pasaulyje. Tačiau mokslas atkakliai bando prasiskverbti ir į kitą, demetrialiai priešingą religinio pasaulio sritį, vadinamą “sakraline”. Tačiau tai sulaukia didelio pasipriešinimo, kadangi intuityviai jaučiama, kad religijai nebeliks kuo remtis, ką aiškinti, jei mokslas paneigs egzistuojančius tikėjimus, kaip neįrodomus, ar nepagrindžiamus teorijomis. Kita vertus, Durkheim pabrėžia “religijos, kaip veiksmo, kaip būdo padėti žmonėms gyventi, negalėtų mokslas atstoti, nes jei jis gyvenimą ir išreiškia, tai jo nekuria”...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!