Žiniasklaidos vaidmuo Lietuvos politinėje sistemoje

Sociologiniai tyrimai Lietuvoje per paskutinįjį XX a. dešimtmetį rodo, kad apie 60% politiškai reikšmingos informacijos Lietuvos gyventojai gavo iš televizijos, o likusius maždaug 40% politininės informacijos jiems perteikė radijas ir spausdinta žiniasklaida. Jos reikšmė ypač padidėja artėjant rinkimams, nes ji tampa sudėtine rinkimų kampanijos dalimi. O politinis žiniasklaidos poveikis ryškiausiai ir atsiskleidžia rinkimų ir jų kampanijų metu. Pavyzdžiui, prieš 2002 metų LR prezidento rinkimus net 91,6 proc. (buvo galimi atsakymų variantai) informacijos apie kandidatus į prezidentus gavo iš televizijos, 39,7 proc – išradijo, 39,6 proc – iš respublikinės spaudos, 21,0 proc. – iš vietos spaudos ir 2,5 proc – iš interneto.
Politiniu požiūriu žiniasklaida pirmiausia yra svarbi tuo, kad užtikrina valdžios ir piliečių bendravimą. Demokratinėms šalims būdingi dvipusiai informacijos srautai – ir iš valdžios į visuomenę, ir iš piliečių į valdžią. Šiuo požiūriu žiniasklaida yra panaši į interesų grupes bei politines partijas, kurios taip pat jungia visuomenę su valdžia.
Šiuolaikinės demokratijos politikos pradžių pradžia yra įvairūs bei neretai skirtingi piliečių interesai, kurie aiškiai apibrėžti tampa konkrečiais visuomenės ir jos grupių poreikiais. Kad šie poreikiai taptų problemomis, atsiduriančiomis politikos dėmesio centre, t.y. įtrauktomis į politinę darbotvarkę, didelę įtaką turi žiniasklaida.
Viena iš esminių žiniasklaidos funkcijų demokratiniame politiniame procese – perduoti piliečių poreikius valstybės valdžiai. Kai žiniasklaida reiškia susidomėjimą konkrečia problema, ji tampa aktualia, į ją atkreipia dėmesį ir politikai. Visuomenės informavimo priemonės aktyviai veikia ir kitose demokratinio politinio proceso fazėse, o ypač įgyvendinant konkrečių problemų sprendimus. Žiniasklaida, kurios veiklos esmė – teikti naujienas visuomenei, informuoja ją, kaip valdžios sprendimai įgyvendinami ar jie tinkam ir veiksmingi.
Žiniasklaida politinėje sistemoje atlieka tokias funkcijas kaip naujienų perteikimas ir interpretacija, poveikis visuomenės nuomonei, politinės darbotvarkės formavimas ir individų politinė socializacija.
Politininių naujienu perteikimas ir interpretacija. Pirmiausia žiniasklaida stengiasi sukoncentruoti auditorijos dėmesį į temas ar objektus, kuriuos viešoji nuomonė vėliau sureikšmina, Eiliniai piliečiai susipažįsta ir susisieja su politikos pasauliu dažniausiai tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!