V Klimatas......................................................................................................................................6
VI Dirvožemiai...............................................................................................................................7
VII Hidrologinis tinklas..................................................................................................................8
VIII Biogeografija..........................................................................................................................9
IX Mikrorajonui būdingi vietovaizdžiai........................................................................................11
Literatūros sąrašas
ĮVADAS
Svarbiausias teorinis, o kartu ir praktinis fizinės geografijos mokslo uždavinys yra, ištyrus gamtines sąlygas, suskirstyti teritoriją į vieningus, kokybiškai savitus teritorinius kompleksus bei juos sujungti į atitinkamą taksonominę sistemą. Sprendžiant šį uždavinį, atliekamas kompleksinis fizinis geografinis rajonavimas, kuris yra aukščiausia gamtinio rajonavimo pakopa. Jame išskiriami realieji gamtiniai teritoriniai ( geografiniai ) kompleksai, atitinkami geografinės aplinkos komponentų ( žemės gelmių, klimato, vidaus vandenų, dirvožemių ) deriniai.
Remdamasis teritorijos paleogeografine plėtote, Lietuvos autorius A. Basalykas išskiria 22 fizinius geografinius rajonus. Iš jų bent šeši tik iš dalies įeina į mūsų respublikos teritoriją ( 1 pav. ).
Fiziniai geografiniai rajonai yra sunumeruoti romėnų skaitmenimis ir sugrupuoti į aukštesnio rango teritorinius vienetus, kurių vieta taksonominėje sistemoje nėra gerai paaiškėjusi ( aukštesniojo rango vienetai galima sakyti atitinka posričius ). Pratęsus juos toliau už respublikos ribų, gaunamos fizinės geografinės sritys, kurios grupuojamos į provincijas. Sritys žymimos, pradedant iš vakarų, didžiosiomis raidėmis, o provincijos dėl problematiškumo iš viso neindeksuojamos. Be to, visi rajonai tipologiniu atžvilgiu dar grupuojami į lyguminius ( žemumose ), aukštuminius ( aukštumose ) ir plynaukštinius. Pastarieji apima aukštumų šlaitus, nusileidžiančius į gretimas žemumas.
Kiekvienam rajonui suteikiamas toks pavadinimas, kad jis kartu parodytų to rajono regioninę ir tipologinę specifiką. Pirmoji pavadinimo dalis nusako, kur rajonas yra, o antroji – koks jis yra.
1 pav. Lietuvos TSR fizinis geografinis rajonavimas:
1 – Baltijos duburio sritis, 2 – Kuršo – Žemaičių sritis, 3 – Pabaltijos žemumos sritis, 4 – Paskutiniojo apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų sritis, 5 – Paskutiniojo apledėjimo zandrinių lygumų sritis, 6 – Priešpaskutiniojo apledėjimo mopreninių aukštumų sritis, 7 – lygumų rajonai, 8 – plynaukščių rajonai, 9 – aukštumų rajonai.
Tiriamas rajonas
ZERVYNŲ MIKRORAJONO GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Pietryčių ( Merkio – Katros – Baltosios Ančios ) rajonas turi du parajonius: Merkio vidurupio – Vokės lygumos ir Merkio žemupio – Katros lygumos. Nagrinėjamas Zervynų mikrorajonas yra Merkio...
Šį darbą sudaro 3009 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!