Suvalkų tradicijos

SUVALKAI (Suwalki), miestas Lenkijos š. rytuose, prie Juodosios Ančios upės; vaivadijos centras. 35 900 gyv. (1979). Medžio apdirbimo, maisto, stat. medžia­gų pramonė. Kraštotyros ir rašytojos M. Konopnickos muziejai. Senovėje A vietoje buvo jotvingių gyvenvietė (su­nyko XIII a.). XVII a. atsirado A kai­mas. Miesto teisės 1710 (kt. duomenimis, 1715). 1815—37 A — Augustavo vaiva­dijos, 1837—67 Augustavo gub., 1867— 1915 Suvalkų gub. centras. 1829 per A nutiestas Peterburgo—Varšuvos kelias. Per hitlerinę okupaciją žuvo ~4Ou/o miesto gyventojų; netoli miesto, Kšivul-koje, išžudyta 46 000 tarybinių karo be­laisvių. Suvalkuose visą laiką gyvena šiek tiek lietuvių (1979 jų buvo keli šimtai). XIX a.—XX a. pr. Suvalkuose išspaus­dinta knygų liet. kalba. Po 1863 A g-joje buvo liet. kalbos pamokų (tie, kas jas lankė, įstoję į Maskvos un-tą, gaudavo stipendiją); g-joje mokydavosi —-50 lie­tuvių, tarp jų buvo J. Kriaučiūnas, V. Pietaris, T. Žilinskas, A. Ląstas. A kalėjime kalėjo Lietuvos revoliucinio ir nac. išsivadavimo judėjimo veikėjų, tarp jų Z. Angarietis, V. Kapsukas, L. Prūseika; Kapsuką 1906 iš A ligoni­nės kalinių palatos išvadavo s-d. kovos kuopa. Prieš I pasaul. karą veikė „Vie­nybės" d-ja (įk. 1907, ~80 narių). Ji rengė liet. vakarus, buvo suorganizavu­si suaugusiųjų kursus, turėjo chorą (vie­nas jo vadovų yra buvęs S. Šimkus). 1920.VII.30—VIII.31, per Lietuvos—Len­kijos kar. konfliktą, A buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė. 1920.X.7 pasirašy­ta f Suvalkų sutartis, nustačiusi Lietu­vos ir Lenkijos demarkacijos liniją (ga­liojo tik 2 d.). 1953—57 viename A licė­jų veikė ped. profilio klasė su dėstomą­ja liet. kalba; joje buvo rengiami moky­tojai Lenkijos lietuvių m-loms. Nuo 1962 veikia Lietuvių visuom. kultūros d-jos būrelis. Pav. SUVALKIEČIAI, užnemuniečiai, lietuvių etn. grupė, gyvenanti Užnemunėje, iš­skyrus jos p. r. dalį. Manoma, kad su­sidarė XVI—XVII a. iš .autochtonų jot­vingių (sūduvių), gyvenusių Užnemu­nės centr. dalyje, lietuvių (aukštaičių), gyvenusių pačiame Užnemunės š. ruože (prie Nemuno), o labiausiai iš atsikėlė-lių, atsikrausčiusių daugiausia iš Kau­no apylinkių ir Žemaitijos XV—XVI amžiuje. Be to, į etn. grupės sudėtį įėjo šiek tiek XIII—XIV a. sandūroje į Už­nemunę atkeltų žiemgalių, vėliau čia apgyvendintų totorių, atvykusių lenkų (mozūrų), M. Lietuvos lietuvių ir vokie­čių. Dėl ankstesnio baudžiavos panaiki­nimo (1807) ir spartesnės kapitalizmo raidos XIX a. greičiau nei kitur Lietu­voje susiklostė pasiturinčių A valstie­čių sluoksnis, iš jo iškilo daugiau inte­ligentų, A šnektos (v. aukštaičių p. pa­tarmės) pagrindu susikūrė lietuvių lit. kalba, labiau pakito valstiečių buitis. Dar f Aukštaičiai (pietvakarių). SUVALKIJA (Suwalszczyzna), Lenkijos š. r. dalis, šiuo metu daugiausia tapati­nama su Suvalkų vaivadijos r. dalimi. SUVALKIJA: 1. Lietuvos dalis Nemuno kair. krante, kitaip f Užnemunė. 2. Bu­vusi Suvalkų gubernija. SUVALKUOS VALSTIEČIŲ STREI­KAS, kitaip f Lietuvos valstiečių strei­kas. SUVALKŲ AUKŠTUMA (Pojezierze Suwalskie), kalvota ežeringa moreninė lyguma Lenkijos š. rytuose, prie Suval­kų ir Seinų; f Mozūriįos aukštumos r. dalis. Didž. aukštis 289 m (Kšemeniuchos k.). Didž. ežerai: Ančia (108 m gylio), Galadusys (55 m, jo dalis yra Lietuvoje), Garbas (48 m). Per A teka Juodoji An­čia (Nemuno intakas). SUVALKŲ GUBERNIJA, 1867—1915 Rusijos imperijos terit. adm. vienetas (dab. LTSR pietvakariuose ir Lenkijos šiaurėje). Sudaryta, padalijus Augusta­vo guberniją. Turėjo 7 apskritis: Kalva­rijos, Marijampolės, Naumiesčio (Vla-dislavovo), Seinų, Vilkaviškio (lietuviš­kos), Augustavo, Suvalkų (lenkiškos). Centras — Suvalkai. A įėjo į Lenkijos karalystę, arba Varšuvos generalguber-natoriją. 1897 gyveno 605 000 (miestuo­se — 72 000), 1913 — 652 000 žm. Plotas ~ 12 300 km2. Nepramoninė guberniją, ž. ū. lygiu viena pirmaujančių imperijo­je, gyventojai — vieni raštingiausių (1897 — 54,9% visų vyrų ir 42,8% mo­terų, vyresnių kaip 10 m.). SUVALKŲ SUTARTIS, Lietuvos ir Len­kijos sutartis, pasirašyta 1920.X.7 Su­valkuose. Susitarta nutraukti karo veiks­mus, numatyta, kaip pasikeisti karo be- laisviais. Nustatyta nauja demarkacijos linija (f Lietuvos—Lenkijos demarkaci­jos linijos); pagal ją Vilniaus kr. į š. nuo Varėnos—Eišiškių linijos (taigi ir Vilnius) liko Lietuvos pusėje, Varėnos glžk. stotis — Lenkijos pusėje. Lenkija įsipareigojo praleisti per Varėną Lietu­vos traukinius, važinėjančius tarp Vil­niaus ir Alytaus, jei jie neveža kariuo­menės ir kar. medžiagų. Vilniaus klau­simas nebuvo sprendžiamas, bet sudarė A esmę: Lietuvos delegacija rūpinosi Vilniaus saugumu, Lenkijos — paleng­vinti savo kariuomenei jį užimti. Nau­joji demarkacijos linija paliko neapsau­gotas Vilniaus prieigas, per Varėną Lie­tuva negalėjo skubiai atsiųsti jėgų jam ginti. Tai palengvino L. Želigovskio rinktinei 1920.X.9 užimti Vilnių. SUVALKŲ VAIVADIJA yra Len­kijos š. rytuose, prie sienos su TSRS. Ribojasi su LTSR Vilkaviš­kio, Kapsuko, Lazdijų rajonais. Plotas 10 500 m2. 434 000 gyv. (1983). Centras Suvalkai. Vaivadi­ja sudaryta 1975. LIETUVIAI Vaivadijoje, daugiausia Kapsuko ir Lazdijų rj. pasienyje, gyvena ~9000 lietuvių. Kompaktiškai yra susitelkę Punsko, Seinų ir Šipliš-kių valsčiuose; ši teritorija (~35 km ilgio, iki maždaug 10 km plo­čio) dažnai' vadinama Seinų arba Punsko-Seinų kraštu. Lietuvių gy­venamų kaimų yra 72 (1985), 33 jų lietuviai sudaro 100—80% gyv., devyniuose — 80—50 %, 30 kaimų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!