Angolos valstybės gamtinės sąlygos

( pagal 1998 metų apklausą). Valstybinė kalba portugalų. 1975 m. lapkričio 11 d.- žymi Angolos istorinė data - Angola išsivadavo iš Portugalijos priklausomybės ir tapo nepriklausoma valstybe. Valstybės vadovas – respublikos prezidentas, kuris kartu yra vyriausias ginkluotų pajėgų vadas. Pagal valstybės konstituciją Angolos prezidentas yra Liaudies judėjimo už Angolos nepriklausomybę – svarbiausios organizacijos lyderis, Prezidentas vadovauja ir vyriausybei. Administracičkai Angola suskirstyta į 17 provincijų, kurioms vadovauja centrinės valdžios skiriami komisarai.
Kolonializmo laikotarpiu Angoloje apgyvendino europiečiai ( apie 600 tūkst. ) – tai Portugalai, iš kurių 1975 metų pabaigoje apie 300 tūkst. Žmonių išvyko atgal į Europą.
Krikščionišką religiją išpažįsta 1/3 Angolos gyventojų ( daugiausia išpažįsta katalikybę). Kiti gyventojai, tai dauguma vietinių gyventojų laikosi tradicinio senojo tikėjimo. [Страны и народы, Западная и Центральная Африка, 1979].
Angolos geologinė struktūra ir
Naudingosios iškasenos
Afrika iškilusi virš vandenyno lygio kur kas aukščiau už Europą, bet žemiau už Aziją. Daug kur Afrikos žemyno pakraščiai yra aukšti ir stačiais skardžiais nusileidžia į vandenynus, kas apsunkina susisiekimą su vidinėmis jo dalimis. Angolos paviršius gana vienodas, čia mažai aukštų kalnagūbrių ir didelių žemumų, kaip ir pačiam Afrikos žemyne. Angola yra subekvatorinėje ir atogrąžų srityje, pietų pusrutulyje. Didžioji Angolos teritorijos dalis yra plokščiakalnis iškilęs daugiau kaip 1000 m. virš jūros lygio, tik Atlanto vandenyno pakrantėse tęsiasi siaura ( nuo 50 – 100 km ) juosta, kurioje vyrauja žemumos. Šiaurinė plokščiakalnio dalis patenka į lūžio zoną (įdubą), pietinė
aukštesnė patenka net į kalachario zoną. Tai orografinėje sistemoje Angola yra yra tarpinėje srityje tarp Centrinės ir Pietinės Afrikos. . В. Власова “Физическая география материков”, 3-ие изд., Москва, 1976
Geologinė sudėtis : Angolos teritorija yra priekambrio kristalinio ir metamorfinio uolienų sudėties. Šiaurinėje, tarp Kongo ir Kvanzės upių, nuosėdinių uolienų sluoksniai, yra nemažai naudingų iškasenų: geležies rudos, mangano rudos, vario, cinko, švino, urano, aukso. Pietinėje Angolos dalyje paplitę smėlis ir smiltainiai, yra surandama deimantų.( žiūrėti 2 pav.) Pakrančių žemumose randama...

Daugiau informacijos...