Žemaitės „Marti“ teksto suvokimas

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.
Katrė vienmarškinė, po plaukų*, basa prie stalo kočiojo drabužius; įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu, truputį vėjo supūsta, o daugiau iš apmaudo; juodos jos akys spindėjo piktumu, tarytum kibirkštis pažers į šalis, o su kočėlais smarkiai švaistės.
Tėvas stovėjo asloje, netoli durų, motina prie židinio. Jonas išsitiesęs kniūpsčias pas krosnį* ant suoliuko; trumpa jam vietos, todėl kojas ligi kelių pastatęs aukštyn pagal sieną; galva antrame gale, nusikišusi ilgiau suoliuko; truputį burną pakėlęs, pypkę žinda.
– Nė jokių ištaigų neprašau!.. Nepratusi kiauliškai ir nenoriu... Prie mano tėvelių šunys ir kiaulės geriau ėda... Grietinė antai – vienos kirmėlės, laikei apsižergusi!.. Kas tą kastinį* gali ėsti?.. Mėsa kaip šikšna* – nė pyrago šmotelio* nėra atgavėti*! Ar tai ne gėda ir patiems?.. Įmanytumėte savo draugą atsisukę suėsti!.. Ubagai* geriau pasitaiso Velykoms neko jūs.
Motina, turbūt jau pritrūkusi žodžių, tą patį čirkšdama, rankomis mojuodama, atkartojo:
– Pataikūnė, pataikūnė! tinginė! pajuodėlė!..
Tėvas vėl švarkšdamas kriokė:
– Mauči*, tuoj gauni į dantis! Kaip aš liepsiu, taip turi būti.
Jonas nusispjaudydamas drūtai* pritarė:
– Taigi taigi kaipgis! Laidykit gerkles... Kas čia jūsų bijo?
Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo, ir vis nesustodama šaukė:
– Bene mane iš kokio kiaulininko parvedėt?!.. Ar aš jums siūliaus? Aš darbo nebijau, o jūsų liežuvio nė tiek!.. Man valia dirbti, valia nedirbti; savo šimtais išpirkau gyvenimą, o dabar per jūsų šykštumą kąsnio neturiu... gėda kam ir sakytis. Per kiaurą žiemą kaip kokia vergė viena dirbu, visus gyvulius veiziu*, o jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate... Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs!
Žemaitė. Rytų giedra. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Žodynėlis
po plaukų (tarm.) – vienplaukė, be skarelės
pas krosnį – prie krosnies
kastinys – žemaičių sviestas iš suplaktos, pašildytos grietinės
šikšna – oda, naudojama pakinktams, kasdienei avalynei siūti
šmotelis (ntk.) – gabalėlis
atgavėti – baigti pasninkauti
ubagas (ntk.) – elgeta
mauči (ntk.) – ša
drūtai – tvirtai
veiziu – žiūriu, prižiūriu
Klausimai (iš viso 9 taškai):
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!